Į šį postą parlamentas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamą kandidatą N. Statkų paskyrė dar kovo 21 d.
Iki šiol N. Statkus dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Anksčiau jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Valstybės saugumo departamente (VSD), kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, 1993 m. baigė Vilniaus universitetą ir 1996 m. Centrinės Europos universitetą Budapešte.
1997 m. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, 2002 m. Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Anksčiau buvo skelbta, kad antrasis kandidatas Seimui turėtų būti pristatytas dar kovo mėnesį, tačiau procesai užtruko.
Visgi, naujienų portalo lrytas.lt šaltinių teigimu, V. Čmilytė-Nielsen svarsto teikti buvusio VSD direktoriaus pavaduotojo Andriaus Tekoriaus kandidatūrą. Pati Seimo pirmininkė portalui patvirtino, kad neoficialiai minimas pareigūnas yra tarp jos svarstomų kandidatų.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.