Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva nuėjo sunkų ir skausmingą kelią nepriklausomybės link.
„Joks agresorius neturi veto teisės laisvų žmonių apsisprendimui, joks režimas negali uždusinti noro kurti savo ateitį patiems, net ir tada, kai tai mėginama ginklu ir prievarta – brutalia ir fizine ar tylia ir ilgalaike, diegiančia baimę, ardančia tikėjimą ir pasitikėjimą. Ilgainiui tai pasmerkta nesėkmei, nes valia priešintis blogiui yra tai, kas nenuginkluojama ir neatimama“, – išplatintame pranešime cituojama Vyriausybės vadovė.
Premjerė taip pat pažymi, kad per 30 metų Lietuva tapo svarbiausių sąjungų dalimi ir tiki, kad ateis diena, kai prie jų prisijungs ir Ukraina, šiuo metu kovojanti su okupantu.
„Per šiuos dešimtmečius kaip valstybė pasiekėme daug, grįžome į demokratinių šalių bendruomenę kaip lygiaverčiai jos nariai, kaip stipriausių ir sėkmingiausių sąjungų – ES ir NATO – dalis. Ne mažiau svarbu, kad savo patirtimi žinodami fundamentalų gyvenimo priespaudoje ir laisvėje kontrastą, šiandien esame tie, kurie nenusigręžia matydami kitų kovą už laisvę, vykstančią Ukrainoje. (...) Neabejoju, kad kaip prieš 30 metų laisvė galutinai triumfavo Lietuvoje, taip ji ir laisva visuomenė triumfuos ir Ukrainoje“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsne feisbuke džiaugėsi, kad „Lietuva sovietinio kerzo neliesta jau 30 metų!“.
„1993 m. rugpjūčio 31–osios vėlų vakarą, prieš pat vidurnaktį, mūsų valstybę paliko paskutinis sovietų kareivis.
30 metų mes kūrėme savo valstybę taip, kaip norėjo jos laisvi žmonės, tapome gerokai stipresni nei tada, kai mūsų miestų ir miestelių gatvėmis lauk iš Lietuvos riedėjo sunkioji sovietų ginkluotė ir kareivių kolonos.
Tikiu, kad mūsų provaikaičiai paminės ir šios datos 100–metį. Esame ES ir NATO, esame pasiruošę ginti savo žemę ir vaikų ateitį joje!“, – feisbuke rašė Seimo vadovė.
Šias metines feisbuke paminėjo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis priminė, jog palikdama Lietuvos teritoriją SSRS kariuomenė paliko neteisėtai įgyto turto už 716 mln. dolerių, o ekologinė žala buvusiose karinėse teritorijose siekė net 1,78 mlrd. dolerių.
„Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybe, išsivadavusia nuo okupacinės kariuomenės Lietuvos piliečiai savo pastangomis, pagal tarptautinės teisės nuostatas likvidavo vieną pagrindinių okupacijos ir aneksijos ramsčių“, – rašė jis.
Konservatorė Paulė Kuzmickienė socialiniame tinkle šia proga dalijosi istoriniais archyvais.
„ – Ko laukiate?
– Laukiame, kad kuo greičiau išvažiuotų Rusijos armija iš Lietuvos.
– Jūs atėjote pažiūrėti kaip iš Lietuvos išvažiuoja paskutinis rusų okupacinės kariuomenės kareivis?
– Taip.
– Kokia rytoj Lietuva bus, kai nebus sovietų kariuomenės?
Laisva. Laisva ir Nepriklausoma.
Albino Kentros pokalbis su vaikais 1993 metų rugpjūčio paskutinę dieną, Kenos geležinkelio stotyje. Gėlės mašinistui išvežančiam okupacinę kariuomenę. Plojimai. Apsikabinimai. Džiugesys! Rusakalbių moterėlių paliūdėjimas, ašara, tarytum gailint, tarytum išlydint savus.
Po ilgo ir sunkaus politikų, teisininkų, diplomatų, derybininkų darbo, 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, link vidurnakčio, paskutinis rusų okupacinės kariuomenės kareivis pravažiavo Kenos geležinkelio stotį“, – rašė parlamentarė.
Kita Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė parlamente Angelė Jakavonytė rašė, kad nepamiršta tų dienų jaudulio ir džiaugsmo.
„Galėjome ramiau atsikvėpti, kad pagaliau baigėsi 1940 m. Sovietų Sąjungos kariuomenei kruvinais žudikų čebatais įžengus į Lietuvą prasidėjusi ir penkiasdešimt metų trukusi žiauri sovietų okupacija. Net ir išeidami jie plėšė, vogė, o apie savo brutalų egzistavimą mūsų valstybėje priminė užrašais: „Mes dar sugrįšime“.
Šitie okupantai sunaikino – nukankino, nužudė, ištrėmė – drąsiausius mūsų Lietuvos sūnus ir dukras, bet nesunaikino Laisvės siekio. Mes nepalūžome ir Laisvę iškovojome. Tačiau tų pačių okupantų kruvina agresija Ukrainoje primena, kad jie visada siekia sugrįžti“, – feisbuke rašė politikė.
Palinkėjimą šios dienos proga skyrė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas.
„Ir, kad jokie okupantai niekada nemindytų daugiau mūsų žemės. To reikalavome Sąjūdžio mitinguose ir pasiekėme savo.
Kas galėjo pagalvoti, kad tą Kremliaus okupantų kariuomenę vėl pamatysiu savo gyvenime ir vėl teks siekti, kad ji išeitų...“, – rašė jis.
Delfi primena, kad Lietuva apie nepriklausomybę paskelbė 1990 metų kovo 11 d. , tačiau paskutinės Rusijos okupacinės pajėgos Lietuvą paliko likus kelioms minutėms iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. vidurnakčio.
Iki Rusijos kariuomenės išvedimo Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios divizijos, kurias sudarė apie 34 500 karių, maždaug 1 000 tankų, 180 lėktuvų ir 1 900 šarvuočių.