Troleibuso vairuotojas Vaidas Misevičius dirbo visą karantiną. Nors per savo darbo pamainą troleibuse jis praleidžia 8 valandas, užsikrėsti nebijo.
„Esame izoliuoti, sėdime kabinoje, atitverti įspėjamąja juosta ir užrašu. Nuo žmonių per ne mažiau kaip du metrus esame atitverti“, – LNK žinioms pasakojo troleibuso vairuotojas V. Misevičius.
Nors dabar troleibuso vairuotojas Vaidas bilietų klientams neparduoda, tačiau kasdien prie vairo sėda su kauke. Tiesa, pripažįsta, kad tiek laiko vairuoti su ja nėra paprasta.
„Padirbus kokias keturias valandas norisi tiesiog greičiau baigti darbą, kad tik kaukę būtų galima nusiimti“, – pasakojo vyras.
Viešasis transportas yra vienintelė vieta, kur nosį ir burną dengiančios kaukės rekomenduojamos Norvegijoje. Šioje šalyje užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų panašus kaip Lietuvoje.
Būtent Norvegijos mokslininkų tyrimų rėmėsi ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, aiškindamas, kad kaukės būtina dėvėti net ir įeinant į kavines. Nes šios sumažino infekcijos peravimo riziką 40 procentų.
Tačiau Skandinavijoje dirbantys medikė sako, kad ministras skaičius ištraukė iš konteksto. Oslo universiteto tyrėja, gydytoja Loreta Strom sakė, kad moksle taip neturėtų būti daroma.
„Moksle taip yra nedaroma ir neleidžiama daryti. Nes tai yra ne kas kita mokslo tyrimų rezultatų manipuliacija“, – aiškino pašnekovė.
Norvegijos mokslininkų tyrimas rodo, kad pati geriausia apsaugos priemonė nuo koronaviruso yra atstumo laikymasis ir rankų plovimas. O kai užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų neviršija 20, kaukių nauda – mažesnė nei žala.
„Žmonių nemokėjimas dėvėti kaukių, gamtos teršimas panaudotomis kaukėmis, žmonės ir kaukių panaudotų nemoka teisingai išmesti, kaip yra patariama“, – apsauginių veido kaukių dėvėjimo žalą vardijo L. Strom.
Dėl neteisingai pateiktų tyrimo duomenų medikai kreipėsi ir į ministrą A. Veryga. Šis aiškina, kad tas laiškas – dovana sąmokslo teorijų kūrėjams.
„Tai yra kaip benzino į ugnį įpilti“, – kalbėjo A. Veryga.
Lietuvos mokslininkai sako, kad atstumas jau ne vieną šimtmetį buvo pati geriausia priemonė norintiems neužsikrėsti. Tačiau jo laikytis nėra visada įmanoma, todėl ir reikia kaukės.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, kad kaukė 100 procentų neapsaugo nuo viruso.
„Kaukė nėra šimtaprocentinė priemonė, kuri jums duotų garantiją, kad jei jūs su kauke ir jūsų kolega su kauke, kad tai tikrai apsaugotų nuo infekcijos perdavimo. Bet ji gali ženkliai sumažinti šią riziką“, – sakė profesorius.
Dažniausia lietuvių bėda – kaukių dėvėjimo imitavimas. Kaukės dažnai nedengia nosies, o kartais ir burnos.
Tačiau Skandinavijoje dirbantys medikai įsitikinę, kad tai nėra pačių lietuvių problema.
„Prievartinės priemonės tikrai nieku neveda. Nemanau, kad tai, jog žmonės nesilaiko atstumo yra žmonių problema, manau, kad tai – blogos komunikacijos problema“, – sakė L. Strom.
O bloga komunikacija kaltina būtent valdžią. A. Veryga aiškina, kad diskutuoti reikėtų su specialistais, bet ne su visuomene.
„Tai mes galime apie viską diskutuoti, ginčytis. Bet žinant, kai visuomenėje yra platinamos įvairios sąmokslo teorijos, paimti ir platinti kažkokius viešus laiškus, kuriuos tikrai atsiuntus neviešai irgi perskaitytume. Tai aš vertinu kaip viešųjų ryšių akciją“, – savo vertinimą pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.
Vilniečiai kaukes nešioti yra pasiryžę, bet pripažįsta, kad atstumą išlaikyti pavyksta ne visada.
„Visos priemonės tinka, kurios saugo. Ir atstumas, ir kaukės. Nepatogios tos kaukės, bet ką daryti“, – LNK žinių žurnalistams sakė viena moteris.
Vilnietis teigė, kad dėvi ir apsaugines veido kaukes, dezinfekuoja rankas, bando išlaikyti atstumą.
Dėvėti apsaugines veido kaukes, kai nepavyksta išlaikyti atstumo, rekomenduoja ir tarptautinės organizacijos.