„Tai buvo Vokietijos Vyriausybės dovana, kurią pasiūlė Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Ditrichas Genčeris susitikimo su juo ir Vokietijos prezidentu metu. Tuomet, kai buvo pasirašoma Vokietijos ir Lietuvos tarptautinės prekybos sutartis, labai netikėtai ir maloniai buvo pasiūlyta, kad Vokietija gali padovanoti Lietuvai, būtent mūsų Vyriausybės reikmėms, du specialius šarvuotus automobilius“, – kalbėdamas su DELFI, prisiminė V. Landsbergis.
Jo teigimu, 1991 m. Lietuvoje net nebuvo galvojama, kad reikėtų rasti lėšų panašios technikos įsigijimui.
„Dovana buvo labai maloni. Valstybės vadovai galėjo turėti tinkamą transportą. Kadangi automobiliai buvo du, vienas atiteko Aukščiausiajai Tarybai – aš juo naudojausi, o kitas –Vyriausybei. Juo naudojosi premjeras Gediminas Vagnorius. Kur yra antrasis automobilis, nežinau, niekas apie jį nekalba“, – pripažino V. Landsbergis.
„Mercedes Benz 560 SEL“ automobiliu jis buvo vežiojamas 1991-1993 m.
Liepė išrinkti, kuris automobilis bus V. Landsbergiui, o kuris – G. Vagnoriui
Savo ruožtu tuometinis V. Landsbergio patarėjas užsienio politikai Ramūnas Bogdanas patikslino, kad automobilis buvo pasiūlytas po kalbų su tuometiniu Vokietijos ambasadoriumi Lietuvai, kuris buvo H. D. Genčerio svainis. Politikos apžvalgininkas spėja, kad dėl to jis galėjo labai gerai žinoti, kokia padėtis yra Lietuvoje.
„Kažkaip su ambasadoriumi išsikalbėjome, kalbėjome ir apie tokius dalykus kaip jaunos valstybės įvaizdis, tad sutarėme, kad važinėdami su čaika (Taip buvo vadinami „Gaz – 14“ vyriausybinės klasės automobiliai su limuzino tipo kėbulu – DELFI), kuria važinėdavo partiniai bonzos, prieštaraujame deklaracijomis, kad esame demokratinė valstybė, grįžtanti į Europą. Tačiau tuo metu kelionėms mes neturėjome pinigų, nebuvo tvirtos valiutos, tad kokios galėjo būti kalbos apie prabangių automobilių pirkimą“, – prisiminimais dalijosi R. Bogdanas.
Nors tuomet Vokietijos atstovas tik tarstelėjo pažiūrėsiantis, ką gali padaryti, neilgai trukus, 1991 m. rudens pradžioje, jis paskambino ir paprašė atvažiuoti pas jį į „Draugystės“ viešbutį.
„Sėdu į mašiną, nuvažiuoju ir matau – stovi priekaba, o ant jos – du mersai. Jis man liepė išrinkti, kuris bus premjerui, o kuris – Aukščiausios Tarybos pirmininkui. Vienas automobilis buvo sidabrinis, o kitas – tamsiai mėlynas. Dar pabandžiau abiejuose pasėdėti, bet jau tiek žinojau, kad užsienyje ir diplomatai, ir ministrai, ir valstybių vadovai važinėja su tamsiomis mašinomis, tad ir pasakiau, kad tamsusis bus V. Landsbergiui“, – šyptelėjo R. Bogdanas.
Jo teigimu, antrojo automobilio likimas iš tiesų nėra aiškus.
Saugumu rūpinosi ypač atsakingai
Kadangi laikai buvo neramūs, V. Landsbergis šiuo automobiliu į darbą atvažiuodavo ir išvažiuodavo. „Mercedes Benz 560 SEL“ nebuvo laikomas kartu su visais automobiliais Aukščiausiosios Tarybos garaže, o kiemelyje Seime prie barikadų.
„Tas automobilis svėrė gal dvigubai, gal net trigubai daugiau nei standartiniai. Buvo su neperšaunamais stiklais, šarvuotomis durimis ir dugnu. Toks, koks turi būti aukščiausius pareigūnus vežiojantis amautomobilis“, – sakė tuometinis V. Landsbergio patarėjas užsienio politikai.
Vairuoti jį taip pat buvo paskirta ne bet kam. Šios pareigos patikėtos „žmogui iš apsaugos“ – Kęstui Daukšai.
Įdomu ir tai, kad automobilis Lietuvoje buvo užregistruotas tik 1995 m. Tą pastebėjo muziejaus darbuotojai.
Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius Ričardas Žičkus prisipažįsta, kad informacijos apie šį istorinį automobilį, jo atsiradimo ir registravimo Lietuvoje aplinkybes ieškojo kelis mėnesius ir ketina ieškoti ateityje Vilniuje, Lietuvoje ir Vokietijoje.