Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės nuomone, įtakos įvykiams Fergiusone turi ir JAV ginklų, kurių piliečiai turi 270 mln., politika, ir požiūris į juodaodžius.
„Kartais žaidybinis elgesys ar dėmesio norėjimas, o kartais ir pagalbos prašymas yra suvokiamas kaip pavojingas. Etikečių klijavimas čia ir sukelia tą didelį pavojų“, – sako D. Šakalienė.
Fergiusono mieste nesutarimai užprogramuoti
D. Šakalienės teigimu, įvykis JAV atskleidžia labai daug problemų, todėl į šią situaciją reikėtų žiūrėti plačiai. Anot jos, pirmoji kylanti problema – policijos, kaip struktūros, suvokimas ir pareiga: ar ji tarnauja visuomenei, ar tiesiog yra jėgos struktūra. Taip pat didelės įtakos turi rasistinis aspektas, kurį dar labiau išryškina vykstantys protestai. Be to, D. Šakalienė mano, kad tai iškelia dar vieną seną problemą – ginklų politiką.
Ilgą laiką JAV gyvenęs advokatas Romanas Sedlickas sako, kad būtina dėmesį atkreipti ir į socialinę aplinką Fergiusono, kuriame įvyko minimas įvykis, socialinę aplinką. Pasak R. Sedlicko, didžiąją dalį policijos pareigūnų šiame mieste sudaro baltaodžiai, bet pačiame mieste daugiausiai gyvena juodaodžiai. Jo nuomone, tai tarsi užprogramuoja problemų kilimą.
„Viskas paprastai atsitinka labai staigiai. Per akimirksnį. Bet klausimas visuomet yra ne tai, ar žmogus turėjo, ar neturėjo pistoleto, bet tai, ar jo veiksmai sukūrė vaizdą, iš kurio pareigūnas susidarė racionalų pagrindą galvoti, kad jo paties gyvybė – pavojuje“, – situaciją komentuoja R. Sedlickas.
JAV taikoma teisės sistema, kurioje galutinį sprendimą priima prisiekusiųjų taryba. Į šią tarybą atsitiktinai atrenkami pavieniai žmonės. Todėl nėra įmanoma, kad jie būtų suinteresuoti nuteisti ar išteisinti kaltinamąjį. Anot R. Sedlicko, prisiekusiųjų sprendimas nenuteisti pareigūno ir sukėlė riaušes.
Kasmet dėl šaunamųjų ginklų atsitiktinai miršta 800 žmonių
Pašnekovui pritarė ir D. Šakalienė, kuri sako, kad problemos šiuo atveju yra užprogramuotos. Esą, nors ir akivaizdu, kad JAV vyriausybė investavo labai daug pastangų, resursų ir laiko, kad sumažintų rasizmą ir segregaciją, socialinė nelygybė JAV vis dėlto yra išlikusi.
„Ji [socialinė nelygybė – LRT.lt] yra taip pat tiesiogiai susijusi su ginklų politika. Norėčiau grįžti prie šio momento. Labai svarbu suvokti, kokia yra socialinė aplinka, kurioje gyvena amerikiečiai. Teisė į ginklą yra įtvirtinta Konstitucija. Daugelis politikų labai aktyviai palaiko piliečio teisę į ginklą, priešinamasi griežtesnei ginklų kontrolei“, – pabrėžia D. Šakalienė.
Ji paaiškina, kad eiliniai JAV piliečiai iš viso turi 270 mln. šaunamųjų ginklų, su kuriais kasmet įvyksta 32 tūkst. incidentų. Šių incidentų rezultatas – 800 atsitiktinių mirčių. D. Šakalienė įsitikinusi, kad tai lemia itin greitą policijos pareigūnų apsisprendimą, ar asmuo yra pavojingas, ar ne. Pašnekovė prideda ir antrą svarbų faktorių – jau minėtą socialinę nelygybę.
Vertinant socialinės nelygybės prasme, D. Šakalienės tvirtinimu, gerovės ir turto skirtumai baltaodžių amerikiečių ir afroamerikičių per paskutinius 30 metų patrigubėjo. Todėl juodaodžiai paaugliai gyvena socialiniame sluoksnyje, kuriame vyrauja skurdas, smurtas, priklausomybės. Todėl dažnai visi juodaodžiai vertinami kaip agresyvesni, linkę į nusikaltimus.
„Kartais žaidybinis elgesys ar dėmesio norėjimas, o kartais ir pagalbos prašymas yra suvokiamas kaip pavojingas. Etikečių klijavimas čia ir sukelia tą didelį pavojų“, – sako D. Šakalienė.
Jos nuomone, protestai JAV kyla dėl to, kad tūkstančių tūkstančiai nesupranta, kodėl sprendimai priimami, vadovaujantis stereotipais. Esą taip galėjo pasielgti ir jaunuolį nušovęs pareigūnas, ir prisiekusiųjų taryba, kurioje iš dvylikos žmonių buvo tik trys juodaodžiai.