Nauji specifiniai simptomai ir klaidingi tyrimų atsakymai
Profesorius papasakojo apie vieną iš naujų simptomų – bėrimus.
„Pradėkime nuo to, kad šiandien žinoma, kad koronavirusu žmogus užsikrečia oro lašeliniu būdu arba įkvėpęs lašelių su virusu. Toliau, vystantis infekcijai, virusas iš viršutinių kvėpavimo takų plečiasi žemyn, lygiai taip pat gali pasiekti žarnyną. Taip pat gali paveikti kraujagyslių endotelį. Iš čia kyla daug sunkumų: tiek atliekant laboratorinę diagnozę, taip pat gali būti marga klinika.
Vienu atveju, jeigu bus pažeidžiami plaučiai, kitu atveju, jeigu bus pažeidžiamas žarnynas. Jeigu bus pažeistos smulkiosios kraujagyslės, tai paprasčiausiai gali atsirasti specifiniai bėrimai, kurie gali priminti nušalimo padarinius – tai yra vienas iš naujų simptomų“, – laidoje aiškino profesorius.
Anot jo, atsirandantys nauji simptomai reiškia, kad šiuo metu atliekama daugiau tyrimų, o taip pat piko metu daugėjo sergančiųjų.
„Reikia suprasti bendrą dėsningumą – pačioje pradžioje buvo diagnozuojami tie asmenys, kurie turėjo išreikštą kliniką ir išreikštą plaučių patologiją. Dabar jau aišku, kad aštuoniasdešimt, ar net kiek daugiau pacientų, gali turėti silpnai išreikštus klinikinius požymius. Daugiau nei pusei žmonių gali nebūti karščiavimo, o kaip žinia, karščiavimas, čiaudulys, apsunkintas kvėpavimas buvo vieni iš pagrindinių simptomų, reiškiantys, kad reikia atlikti klinikinę diagnozę. Kai daugėja susirgimų ir plečiasi tyrimai, natūralu, kad plečiasi ir specifinių simptomų ratas. Kita vertus, mokslininkams svarbu suprasti molekulinį mechanizmą, kaip virusas paveikia organizmą. Suvokus mechanizmą, kuriami nauji vaistai“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Tiesa, daugelis vis dar galvoja, kad tyrimo metodas, kai tepinėlis kišamas į nosiaryklę, yra šimtu procentų patikimas. Kaip pastebi profesorius, taip tikrai nėra.
„Nėra jokio šimtaprocentinio laboratorinio tyrimo metodo. Tam tikrais atvejais koronaviruso diagnozė nustatoma vien tik rengenologiniu tyrimo metodu arba identifikavus ligonį ir paėmus tiriamąją medžiagą iš apatinių kvėpavimo takų. Čia yra didelė problema, kad dažniausiai mes remiamės ir tarsi šventai pasitikime polimerazinės grandinės reakcijos metodu, kuris paimamas giliai įkišus tepinėlį į nosį“, – atsakė S.Čaplinskas.
„Apibendrintai būtų galima pasakyti, kad taip, kad 30 proc. gaunama klaidingai neigiamų PGR tyrimo atsakymų. Juos derinant su kitais tyrimo metodais, tame tarpe imant mėginį iš kitų kūno vietų, pavyzdžiui, skreplių ar išmatų, žinoma, derinant su serologiniais tyrimo metodais, galima gauti daug patikimesnius tyrimo rezultatus.“
Skrodimo rezultatai
Paklausus apie skrodimo rezultatus, profesorius akcentavo, kad akivaizdu, kad jeigu kraujotaka sutriks toje vietoje, kuri yra silpniausia, tuomet sutriks ir to organo veikla.
„Dėl nutukimo susilaikysiu atsakyti, galbūt tas pats bus atsakymas kaip ir dėl padidinto kraujospūdžio. Esant padidintam kraujospūdžiui pas žmogų padidėja ece-2 baltymo.Tai yra baltymas, kuris virusui reikalingas kaip receptorius, kad įsiskverbtų į ląstelę ir galėtų toliau daugintis. Iš čia galima daryti molekulinę prielaidą, kodėl būtent pas žmones, turinčius tam tikrą patologiją, šiuo atveju virusui lengviau įsiskverbti į ląstelę ir jis gali greičiau daugintis, o tokiam žmogui liga bus labiau pavojinga.
Atitinkamai arba tas mechanizmas, arba kiti mechanizmai bus rasti ir daugiau bus paaiškinama tiriant, deja, mirusius asmenis. Kita vertus, jeigu yra kraujagyslėje uždegimas, citokinų audra visame organizme, natūralu, kad ten, kur bus silpniausia žmogaus vieta, ir jeigu ten sutriks kraujotaka, tai sutriks ir to organo veikla“, – atsakė S. Čaplinskas.
Ar galime atsipalaiduoti?
Nors šiuo metu vis daugėja karantino sušvelninimų, tai dar nereiškia, kad galime nusiimti kaukes viešumoje ir nebesilaikyti saugaus atstumo.
„Aš pasakiau, kad negalime visą gyvenimą gyventi užsidarę griežto karantino sąlygomis. Antra, galima sakyti, kad tam ir buvo reikalingas šis laikotarpis, kad visa visuomenė ir tarnybos, ypač sveikatos sistema ir ne tik ji, kad žmonės pasiruoštų ir suprastų, kaip reikia elgtis – tiek tie, kurie teikia paslaugas, tiek tie, kurie naudojasi paslaugomis.
Šimtu procentų, kaip ir diagnostikoje, nieko nebūna, bet, manau, absoliuti dauguma piliečių, tiek tų, kurie teikia paslaugas, vykdo gamybą, jie įsisąmonino naujas žaidimo taisykles, naują elgesį, kur niekas nesikeičia – poreikis laikytis socialinės distancijos išlieka. Ten, kur yra daug žmonių, kur artimas galimas kontaktas su žmonėmis, rekomendacija ir būtinybė naudoti kaukę, o jos neturint, dvigubą sluoksnį turinčią medvilninę kaukę. Reikia stengtis laikytis atstumo. Kaip žinia, stambūs lašeliai iš sergančio žmogaus gali nulėkti iki metro ar daugiau, o smulkesni lašeliai skrieja toliau. Kuo trumpiau būsime šalia galimai infekuoto žmogaus, tuo mažesnė tikimybė gauti virusą“, – sako S.Čaplinskas.