„Rudens sezonas ir šalantis oras gali lemti vakcinoms atsparių atmainų šuolį, todėl vakcinų sudėties atnaujinimas (sukuriant veiksmingas vakcinas prieš N501Y, E484Q, E484K, L452R, P681R, K417N, K417T mutacijas) ir rizikos grupių bei to pageidaujančių asmenų kaip ir gripo sezono metu vakcinacija bent VIENA doze rugsėjo -spalio mėnesį gali būti labai svarbi sukuriant ilgalaikę imuniteto apsaugą“, – feisbuke rašė V. Kasiulevičius.
Profesorius „Delfi“ paaiškino, kad, kalbėdamas apie poreikį revakcinuotis pakartotinai turi mintyje visus pasiskiepijusius bent prieš šešis mėnesius iki to laiko nepriklausomai nuo vakcinos tipo.
„Gali būti, kad imunitetas bus metams, bet tikėtina, kad reikės vakcinacijos rudenį tam, kad ji apsaugotų žmones naujo protrūkio metu, kuris greičiausiai vyks lapkričio-gruodžio mėnesiais“, – sakė V. Kasiulevičius.
Savo įraše feisbuke profesorius iškėlė dar vieną idėją.
„mRNR vakcinų gamyba Lietuvoje ar kooperacija šioje srityje su Lenkija ar Vokietija galėtų padėti spręsti ilgalaikes gyventojų apsaugos problemas“, – rašė V. Kasiulevičius.
Klausimą, ar Lietuva būtų pajėgi tą daryti, jis peradresavo kitam pašnekovui.
„Jūs Bumelį pakalbinkit“, – sakė V. Kasiulevičius.
Negalvoja, kad idėja „iš kosmoso srities“
Lietuvos mokslininkas ir verslininkas, „Northway Biotech“ vadovas Vladas Bumelis nemano, kad idėja gaminti vakcinas nuo koronaviruso Lietuvoje yra „iš kosmoso srities“.
Atvirkščiai, jo nuomone, jie privalo tą daryti, ir prisijungti prie šitos pandemijos valdymo.
„Tam reikia, kad tie, kurie nori, kad mes pradėtume tas vakcinas gaminti, ir sako, kad jiems trūksta pajėgumo, ateitų ir pasakytų, kad „mums pajėgumų trūksta. Padėkite mums daryti tas vakcinas“.
Mes tų vakcinų technologijų neturime. Tai mes turime gauti technologijas – arba iš vienos kompanijos, arba iš kitos, arba iš trečios, ir daryti Lietuvoje“, – kalbėjo V. Bumelis.
Verslininkas neatmetė idėjos, kad ir patys lietuviai galėtų kurti vakcinas. Tik nesiūlė tikėtis stebuklo, kad rezultatas bus tuoj pat.
„Ar mes galime patys kurti tas vakcinas? Taip, galime ir tuo užsiiminėti. Bet nebus taip, kad per vieną dieną jas sukursime. Bet tikrai galime. Darome ne tik vakcinas, bet ir vaistus, yra tokie monochroniniai antikūnai. Turiu bendrą projektą su šveicarų kompanija. Viską darome, viskas šiame pasaulyje juda į priekį. Gerbiamas prof. Kasiulevičius yra protingas, aš jį labai myliu ir gerbiu, bet jo idėja tikrai nėra nauja“, – kalbėjo V. Bumelis.
Jis prisipažino, kad pats naujos vakcinos kūrimo idėjomis neužsiiminėja.
„Aš tikrai nedirbu. Aš nesu toks įžymus mokslininkas. Lietuvoje jų – pilna. Aš esu toks žmogus paprastas, dirbantis. Aš dirbu darbus, jeigu man juos kas nors užsako. Aš pats vizijomis ir filosofijomis neužsiiminėju“, – sakė V. Bumelis.
Paklaustas, kas konkrečiai turėtų ateiti ir pasakyti apie poreikį, verslininkas pateikė net kelis scenarijus.
„Kompanijos gali ateiti. Gali būti koordinuojama per Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Gali būti koordinuojama per Ekonomikos ir inovacijos ministeriją. Gali būti koordinuojama per Sveikatos apsaugos ministeriją. Kažkam gi tas turi rūpėti, ar – tik Vladui Algirdui Bumeliui? V. A. Bumeliui rūpi, bet ne tik jam turbūt turėtų rūpėti“, – emocingai kalbėjo pašnekovas.
Kaip rašė portalas „Alfa.lt“, Europos Komisija (EK) gavo prof. V. Bumelio laišką su pasiūlymu prisidėti prie COVID-19 vakcinų gamybos ES. EK kuria vakcinų ir vaistų gamintojų tinklą.
Žvirblienė: rinkoje jau yra stiprių žaidėjų
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė mano, kad Lietuvoje būtų mokslinio potencialo vakcinos kūrimui, tačiau ji abejoja, ar būtų verta pradėti tokį didelį procesą, kai rinkoje jau yra stiprių žaidėjų.
„Mokslinis potencialas būtų, bet reikia nepamiršti, kad vakcinų kūrimas yra labai specifinis dalykas. Mes iki šiol tokių tradicijų neturėjome. Techniškai tai atsirastų, kas sukurtų vakcinų komponentus. Bet juk pagrindinis darbas su vakcina kandidate yra būtent jos patikrinimas, klinikiniai tyrimai, ikiklininiai tyrimai. Lietuvoje nėra jokios patirties, kad vakcina būtų kurta ir išbandoma.
Pasaulyje tos kompanijos, kurios pirmauja, visos jos yra labai stiprios žaidėjos. Nebent „Moderna“ kompanija buvo palyginti nauja. Bet ir ji jau kelerius metus dirbo RNR technologijų srityje“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Mokslininkė buvo atvira, kad naujos vakcinos galėtų būti sukurtos po mažiausiai kelių metų.
„Mes dabar matome, kad yra vakcinų, kurios labai pasiteisino. Pavyzdžiui, RNR technologija galbūt apskritai bus nauja platforma vakcinų kūrimui. Visi tie stambieji žaidėjai dalyvauja tuose procesuose.
Didžiausias vakcinų poreikis yra būtent dabar. Ar toks pats poreikis išliks ir dar po trejų metų? Mes galvojame apie tai, kad galbūt reikės skiepyti prieš naujus variantus, bet tie didieji žaidėjai jau prisistatė gamyklų, jau turi patikrintą platformą, sunkiai įsivaizduoju, kaip Lietuva čia staiga iššoktų ir sakytų, kad „štai, mes irgi mėginame kurti“, – sakė A. Žvirblienė.
Lietuviai prisideda gamindami vakcinų komponentus
Pašnekovė pasakojo, kad Vilniaus universiteto mokslininkai ir jų įkurtos įmonės genų inžinerijos metodais jau yra sukūrę viruso antigenus.
„Tai yra rekombinantinės vakcinos komponentus, kurie gali būti naudojami baltyminių vakcinų sudėtyje. Tai yra viruso S baltymą ir to baltymo dalį, kuri atsakinga už įlindimą į ląstelę (RBD domeną)“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Pasak mokslininkės, yra užsienio kompanijų, kurios domisi tais baltymais su intencija, kad juos būtų galima panaudoti kaip vakcinų komponentus.
„Kaip ir sakiau, techniškai nebūtų sudėtinga vienokio arba kitokio formato pradinį vakcinos kandidatės variantą sukurti, bet jį privesti iki galo, iki vakcinos, su visais patikrinimais, man atrodo, kad nėra labai realu“, – sakė A. Žvirblienė.
Ji taip pat priminė, kad Lietuvoje veikianti kompanija „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dalyvauja vakcinų kūrimo procese.
„Todėl, kad jie gamina komponentus, iš kurių yra kuriamos RNR vakcinos“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Pasak mokslininkės, nėra žinoma, kokios kompanijos yra užsakiusios šiuos komponentus. Pati bendrovė to neatskleidžia. Apskritai žinoma, kad RNR platformos vakcinas gamina „Pfizer/BioNTech“, „Moderna“, įmonės „CureVac“ vakcina irgi jau yra netoli registracijos.
„Lietuvoje veikianti įmonė tiekia labai svarbius komponentus – statybinius blokelius, iš kurių susideda RNR molekulė, ir fermentus, kurie yra naudojami RNR gamybai“, – pasakojo A. Žvirblienė.