Laidoje pašnekovė teigė, kad ištirtas epidemijos pagreitis paskutinėmis dienomis yra kiek sulėtėjęs.
„Pastarosiomis dienomis, praeitą savaitę stebėjome eksponentinį augimą – 5, 10 procentų augo užsikrėtimų skaičiai. Tačiau kaip tik vakar, užvakar suskaičiavome paros užsikrėtimų prieaugio santykinį pokytį. Paprastai tariant – tai epidemijos pagreitis. Mūsų radiniai mus šiek tiek pradžiugino, kiek tai galima tokioje situacijoje. Nes epidemijos pagreitis pastarosiomis dienomis truputėlį sumažėjo ir tai yra geras ženklas“, – antradienio rytą epidemiologinę situaciją Lietuvoje vertino R. Kalėdienė.
Daugelį neramina ir artėjančios Kalėdos. LSMU profesorė kalbėjo, kad reikia tiesiog išmokti gyventi su šia pandemija.
„Reikia nesijausti nuolat karo būsenoje. Tai tikrai labai neigiamai veikia mūsų psichologinę sveikatą. Labai skaudu girdėti, kai yra sakoma, kad šiemet Kalėdos neateis – bus tos šventės, bus vakarai su artimaisiais ir šeimomis, bet turime būti sąmoningi ir nesibūriuoti į dideles kompanijas, nevaikščioti be reikalo po prekybos centrus. Jos bus kitokios“, – sakė pašnekovė.
„Mes žiūrime kiek per parą padaugėjo atvejų, tai pastarosiomis paromis tas pagreitis šiek tiek sulėtėjo. Bet tai nereiškia, kad mes galime atsipalaiduoti“, – aiškino pašnekovė.
LSMU profesorė teigė, kad naujų susirgimų pikas priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Praėjusią savaitę mes esame paskelbę keletą scenarijų – optimistinį ir pesimistinį scenarijų. Tai labai priklauso nuo ribojimų įdiegimo ir jų laikymosi. Kitų šalių patirtis rodo, kad įdiegus ribojimus efektas pasireiškia maždaug po 2–3 savaičių. Taigi, mes suvaržę mūsų gyventojų judumą, padidinę jų saugos priemonių naudojimą, galime tikėtis, kad per keletą savaičių matysime efektą“, – sakė ji.
Įvertinus lietuvių judėjimą praėjusią savaitę paaiškėjo, kad situacija gerėja – daugiau laiko gyventojai pradėjo leisti namuose, mažiau darbe. Tik prekybos centrų ir parduotuvių lankymas nesumažėjo.
Paklausta, ar dabartinių priemonių pakanka, R. Kalėdienė teigė, jog ne – reikia naujų atvejų augimą stabdyti greičiau.
„Pavasarį, kai buvo griežtasis karantinas įdiegtas, mažėjimas buvo 3,8 procento per parą. Dabar mes turėjome 5–10 procentų augimą kasdien. Taigi, mes turime įdiegti tokias priemones, kurios kreivę perverstų į priešingą pusę. Esame įvertinę, kad galėtume tikėtis pozityvių rezultatų, jei bent 2 procentais mažėja augimai. Lokalieji karantinai tikrai pasiteisina, mes matome pagreičio lėtėjimą. Bet neabejotinai dar reikėtų griežtinti ribojimus“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. R. Kalėdienė.
Ji ragino vengti masinių susibūrimu, sporto klubų. Ir sutiko, kad reikės griežtesnių ribojimų.
„Aš manau, kad taip. Nors mes visi suprantame, kad totalus karantinas būtų tikrai labai sunkus mūsų ekonomikai, žmonės, tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Todėl stengiamasi apsieiti su švelnesnėmis priemonėmis. Bet tai labai susiję su mūsų sąmoningumu“, – teigė profesorė.
Nuo antradienio iki šios savaitės pabaigos 5–12 klasių mokiniai mokysis nuotoliniu būdu. LSMU atstovės teigimu, atgal į kontaktinį mokymą jų išleisti dar nereikėtų.
„Mes negalime dabar pasakyti, ar tos priemonės, kurios yra dabar įdiegtos, kalbu apie moksleivių, studentų judėjimo apribojimus, ar to pakankama. Matėme, kad daug židinių atsirado moksleivių susibūrimo vietose, ugdymo įstaigose, todėl, ko gero, reikėtų šiek tiek palaukti“, – apie grįžimą prie kontaktinio ugdymo kalbėjo pašnekovė R. Kalėdienė.
Paklausta, į kurias sritis reikia žiūrėti, R. Kalėdienė įvardijo skaudžiausias ir opiausias.
„Šiuo metu yra visur apie tai kalbama. Aš negalėčiau dar pasakyti, kokios jos bus įvestos. Bet manau, kad tikrai bus dar griežčiau ribojami susibūrimai, sporto renginiai, sporto klubų veikla, restoranų, barų, klubų veikla. Manau, kad tai yra sritis, kuri bus labiausiai ribojama“, – prognozavo pašnekovė.