„Sunku pasakyti, atsigręžus atgal man atrodo, kad tiek pirmos, tiek antros bangos metu buvo padaryta labai daug savalaikių, pagrįstų ir protingų sprendimų. Tačiau, žiūrint į praeitį, ne kaip epidemiologei ar duomenų analitikei, atrodo, kad buvo dvi silpnos vietos.
Tai yra, kad antrąjį karantiną galbūt reikėjo įvesti anksčiau ir pati spalio pabaiga, prieš ilgąjį savaitgalį, manau, tos griežtesnės priemonės jau buvo reikalingos, galbūt tai būtų užkirtę kelią įsisiūbavimui sergamumo.
Kitas dalykas tas, kad mes tikėjomės, kad aiškinimas, komunikacija, rekomendavimas, kad visuomenė išgirs, bus galima išvengti griežtų privalomųjų priemonių, bet iš tikrųjų jautėsi, kad rudenį žmonių mobilumas nemažėjo. Nežiūrint visų rekomendacijų, žmonės prieš tą įsibėgėjimą antros bangos buvo labai judrūs“, – sako A. Mickienė.
Apribojimų priemonės galėtų būti tikslingesnės
Anot jos, neatmestinas ir itin prastas scenarijus, kad susirgimų skaičiai Lietuvoje gali augti.
„Manau, kad antrojo varianto, jog susirgimų skaičiai gali šoktelėti, atmesti mes negalime. Mes visi girdime apie naujas viruso atmainas, žinome, kad britiškoji atmaina jau Lietuvoje. Iš kitų šalių patirties žinome, kad jos paplitimas šalyje maždaug gali padvigubėti kas savaitę, taip pat šią mutaciją turintis virusas yra labiau užkrečiantis. Taigi tai yra nepalankios aplinkybės mums, mes visi esame pavargę, tai suprantama, to kažkokio atsilaisvinimo norisi, bet turint šias aplinkybes, būtinas savalaikis reagavimas, vakcinavimas, nes mes jau dabar daug ką esame išmokę, mūsų apribojimų priemonės gali būti labiau tikslinės, negu pradžioje“, – sako A. Mickienė.
„Toks visuotinis apribojimas negali tęstis visą laiką. Tam ir yra renkami epidemiologiniai duomenys ir tos priemonės, kurios duoda didžiausią rezultatą, turi būti kuo labiau tikslinės“, – sako A. Mickienė.
„Situacija tikrai nėra nei gera, nei labai optimistiška“, – taip pat pridūrė pašnekovė.
Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys.
Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc.
Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 80,5 tūkst. arba 2,88 procentai.
Statistikos departamento skelbiamas žemėlapis rodo, jog daugelyje savivaldybių vakcinacija vyksta daugiau mažiau tolygiai: bent viena vakcinos doze paskiepyta 6-9 procentai jų gyventojų. Gerokai daugiau pasiskiepijusių yra kurortinėse savivaldybėse: Birštone pasiskiepiję 15 procentų, Kuršių nerijoje – 13,7 procentų, Druskininkuose – 11 procentų, Palangoje – 10 proc.
Tarp mažiausiai gyventojų paskiepijusių savivaldybių išsiskiria Šalčininkai, kur pasiskiepijo vos 3,4 proc. gyventojų, ir Visaginas, kur pasiskiepijusių yra 4 proc.
Tarp didžiųjų miestų vakcinavimo procesas vyksta panašiai: daugiausia gyventojų, beveik 8 proc., paskiepyta Alytuje, mažiausiai – 6 proc., Klaipėdoje.
Statistika rodo, jog šią savaitę per parą darbo dienomis pirmąja doze Lietuvoje paskiepyta po 7,4-9,4 tūkst. žmonių kasdien. Antrąja doze daugiausiai žmonių paskiepyta trečiadienį ir ketvirtadienį: atitinkamai po 2,2 ir 4,3 tūkst. Savaitgalį paskiepijama po kelis šimtus žmonių.
Tarp pirmąją dozę gavusiųjų šią savaitę daugiausiai buvo 70-79-erių metų amžiaus grupei priklausančių žmonių: jų per savaitgalį ir keturias darbo dienas paskiepyta daugiau kaip 17,7 tūkst. Vyresnių nei 80 metų gyventojų per tą patį laikotarpį paskiepyta per 12,8 tūkst.
Lietuva šiuo metu yra gavusi 328 tūkst. 235 vakcinos dozes, visas šis kiekis yra išvežiotas į skiepijimo centrus, sunaudota 280 tūkst. 565 dozių.
Pagal Vyriausybės planą, per kovą abiem vakcinos dozėmis turėtų būti paskiepyti vyresni nei 80 metų gyventojai bei dauguma 75-80 metų gyventojų, pradėta vyresnių nei 65-erių metų žmonių vakcinacija. Masinė gyventojų vakcinacija turėtų prasidėti gegužę.