Karantinas įsigalios nuo šeštadienio vidurnakčio ir tęsis ne mažiau kaip tris savaites, tačiau ar tokios trukmės užteks?
LSMU Infekcinių ligų centro vadovė Auksė Mickienė kalbėjo, kad yra labai sunku prognozuoti, ar pakaks trijų karantino savaičių, nes reikia įvertinti, kaip jis suveiks ir kokie bus skaičiai.
„Mes dabar žinome, kokie skaičiai yra įvedant karantiną, o reikės žiūrėti, kokie bus po trijų savaičių. Labai prognozuoti, ar užteks trijų savaičių, ar reikės pratęsti, tikrai nesiimčiau“, – sakė ji.
Vis dėlto paklausta, kokie turėtų būti rodikliai po tų trijų savaičių, kad būtų galima sakyti, jog karantino įvedimas padėjo, atsakė, kad jie turėtų būti tokie, jog Lietuva pajėgtų aptarnauti pacientus papildomai nebeplečiant gydymo įstaigų.
„Skaičiai turi būti tokie, kad leistų kovidinius pacientus gydyti tose numatytose kovidinėse ligoninėse ir kad užtektų tų vietų, numatytų pačioje pandemijos pradžioje. Aš sakyčiau, kad nebereiktų mobilizuoti kitų skyrių, kitų specialybių gydytojų, plėsti kitas ligonines, statyti laikinas ligonines ir kad būtų situacija valdoma tokiose ribose, kaip ir buvo dedikuota šių pacientų gydymui tose įstaigose“, – aiškino profesorė.
Pasak jos, karantinas yra vienintelis būdas išsaugoti visas kitas medicinos paslaugas ir kartu planines, mat tik taip galima užtikrinti, kad nenukentėtų kitos medicinos sritys ir paslaugos.
„Taip ir reikia balansuoti, kad situaciją turėtume valdomose ribose, jog galėtume užtikrinti ir kovidiniams ligoniams kvalifikuotą pagalbą, ir išsaugoti paslaugas kitiems pacientams. Taip pat, kad tie skaičiai būtų tokie, jog galėtume susidoroti tiek lovų atžvilgiu, tiek, svarbiausia, medicinos personalo atžvilgiu“.
Ji taip pat nurodė, kad LSMU ligoninėje visais laikais turėjo 50 vietų infekcinių ligų skyrių, kuriame dirbo 12 gydytojų.
„Pandemijos pradžioje buvo sutarta, kad pas mus bus iki 100 lovų, skirtų kovidiniams ligoniams. Tai yra dvigubai daugiau, nei mes turime. Epidemiologinei situacijai blogėjant, prieš porą savaičių buvo nutarimas, kad mes padidiname kovidinių lovų skaičių iki 130. Taigi, dabar turime užimtų 101 lovą iš dedikuotų 130. Pagrindinė kritinė situacija yra su personalu, nes kaip jūs suprantate, todėl ir pradėjau nuo to, kad turėjome 12 infektologų etatų 50 lovų skyriui.
Jeigu mums reikia tris kartus padidinti lovų skaičių, be jokios abejonės, reikia pasitelkti kitų specialybių gydytojus. Pas mus į komandas dabar ateina ir sudaromos komandos, kurioje yra infektologas, dirbantis su terapeutu, geriatru, pediatru ir t. t. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turi būti stabdomos kitos planinės mūsų gydymo įstaigos paslaugos“.
Taip pat vadovė pabrėžė, kad su specialiu kostiumu gydytojai gali išbūti 4-5 val. ir po to jį reikia keisti.
„Kovidiniame skyriuje jie dirba tas 4-5 val., tada išeina ir įeina kita komanda. Taigi, mes žinome tuos standartinius skaičius, kiek gali aptarnauti pacientų vienas gydytojas ir viena slaugytoja, tačiau tai yra skaičiai dirbant su normaliais ligoniais, normaliomis infekcinėmis ligomis, o čia mes turime reikalą su labai pavojinga infekcija sergančiais pacientais. Tikrai ta pati komanda gali aptarnauti mažesnį žmonių skaičių arba tų komandų pasikeitimas per parą turi įvykti daug dažniau“, – tikino A. Mickienė.
Vadinasi, tęsė ji, žmogiškųjų resursų reikia dar daugiau negu įprastiniu skaičiavimu. Profesorė taip pat akcentavo, kad ir 80 proc. populiacijos praserga lengvai, bet reikia stengtis dėl tų 20 proc., kurie serga sunkiai ir labai sunkiai, nes būtent jiems reikia tų vietų specialiuose skyriuose.
