Pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjusi politologė sakė, kad dabar vykstanti diskusija truputį liūdina, nes ji yra dariusi interviu su iš Baltarusijos po 2020 metų protestų nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo pabėgusiais žmonėmis.
„Aš niekaip negaliu žiūrėti taip supaprastintai – arba per naudos, arba per grėsmės santykį. Aš matau visiškai iš kitos pusės tą dalyką. Visų pirma – kaip mes apskritai žiūrime į baltarusių visuomenę: ar mes žiūrime į baltarusius taip pat, kaip, pavyzdžiui, į Rusijos visuomenę. Aišku, Rusijos visuomenė irgi yra anaiptol ne visi Putino palaikytojai“, – pastebėjo A. Ramonaitė.
Kalbant apie baltarusius, pasak jos, duomenys rodo, kad didžioji dalis visuomenės neremia A. Lukašenkos.
„Yra priešiški jam, yra nusiteikę labai prodemokratiškai. Jei kalbėtume apie baltarusių visuomenę apskritai, tai tie 2020 metų įvykiai ir protestai padarė milžinišką sąmonės lūžį. Tai tikrai buvo nepaprastas įvykis – tai, ką jie patyrė, aišku, buvo daug dramatizmo, bet kartu ir daug tokio ypatingo pakylėjimo“, – sakė profesorė.
Baltarusijoje, pasak jos, tuomet vyravo panašus jausmas, kaip pas mus sąjūdžio laikotarpiu – tik tik dar daugiau.
„Tas jų pilietinės visuomenės ir tautiškumo pakilimo jausmas ir labai gražus moralinis nusiteikimas, pagalba vieni kitiems, kova prieš tokią grubią jėgą, autoritarinį režimą – tokia žūtbūtinė kova, kai turi pasirinkti: ginti kaimyną, kurį muša, ar jam bėgti nuo policininko. Tai tokia dilema. Jis pasirenka likti, ginti kaimyną, nors ir pats tampa sumuštas, išvežtas į kalėjimą.
Tu matai, kai paprasti žmonės, kurie niekada nebuvo jokioje opozicijoje,tiesiog užaugo per tuos kelis mėnesius ir pilietiškai, ir tautiškai, ir moraliai, pasirinkdami gėrį vietoje blogio ir patys suprasdami situacijos dramatiškumą“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Į Lietuvą atvykę baltarusiai, pasak jos, patys labai daug mąsto, ar tarp jų nėra kokių infiltruotų žmonių, Lukašenkai lojalių asmenų.
„Jie patys bando juos apčiuopti ir nuo tokių žmonių atsiriboti. Jie, bent jau tiek, kiek mes apklausinėjome, visiškai tiki, jie visiškai nėra nuleidę rankų – jie absoliučiai tikri, kad tas režimas žlugs, jie daro viską, kaupia diasporą, opoziciją, ir sako, kad tas pogrindis ir pačioje Baltarusijoje yra didelis, jie tik laukia progos“, – sakė profesorė.
Šiuo metu situacija Baltarusijoje, kaip apibūdino A. Ramonaitė, yra itin dramatiška – režimas grįžta prie senų įvykių ir po vieną žmogų, kuris vienaip ar kitaip dalyvavo protestuose, „skalpuoja“.
„Kodėl mes, pavyzdžiui, kai kalbame apie ukraineičius ir tai, kad jiems reikia padėti, niekas nekelia klausimų, kad čia sunku, brangu, kainuoja, nes visi supranta, kad tai reikia daryti, kito kelio nėra, tam turime skirti ir dėmesį, ir pinigus, ir visą kitą.
O kalbame apie baltarusius, tai prasideda, kad nėra pajėgumų ar kažko. Na, tai didinkime pajėgumus. Aišku, kad saugumas yra svarbiausia, mums svarbu neprisileisti kažko, kas keltų pavojų, bet čia yra efektyvumo klausimas“, – kalbėjo laidos dalyvė.
Ant šių žmonių, kaip įvardijo ji, laikysis visa valstybė, kai Baltarusija taps demokratinė.
„Čia ne tik žiūrint iš draugiškumo perspektyvos, kad padėtume broliams, (…) man atrodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tas labai svarbu mums, kaip valstybei“, – sakė A. Ramonaitė.
„Aišku, tai sunku, kelia grėsmių, bet man atrodo, kad tai labai reikšminga ir ilgalaikės partnerystės vardan labai svarbi misija“, – tęsė profesorė.
Ji pritarė minčiai, kad šiuo klausimu valstybė neturi ilgalaikės strategijos ir blaškosi.
„Čia atvažiavo geriausia Baltarusijos visuomenės dalis, didžiausi protai – aktyviausi, jauniausi, gyviausi visomis prasmėmis, pilietiškiausi žmonės. Aš palyginčiau netgi su pokariu, jei mes sakytume, kad emigravo nuo sovietų bėgdami geriausia Lietuvos dalis – rašytojai, inteligentai ir panašiai, tai panašiai dabar vyksta Baltarusijoje.
Ta geriausia dalis turėjo pasitraukti, nes nebuvo kitos išeities. Mes turime galimybę tą geriausią dalį pas save turėti, kurie gali prisidėti prie mūsų ekonomikos, o paskui galbūt prie savo šalies ekonomikos“, – sakė A. Ramonaitė.
Profesorė pabrėžė, kad tarp rusų ir baltarusių yra esminis skirtumas, nes Rusijoje piliečiai valdžiai nesipriešino.
„Jei nebūtų šalia Rusija, nestovėtų už Lukašenkos, ta revoliucija tikrai būtų pavykusi. Tai sulyginti rusų ir baltarusių šioje situacijoje visiškai negalima“, – teigė politologė.
„Tas sulyginimas, man atrodo, tikrai visiškai neetiškas po to, ką jie patyrė per visus 2020 metus. Visiškai negalima taip traktuoti“, – pridūrė A. Ramonaitė.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį galite žiūrėti čia:
