Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas laidoje Delfi diena sako, kad naujausią Bažnyčios sprendimą vertina teigiamai.
„Politikos pasaulyje, galios pasaulyje persigalvoti ir pasakyti, kad iš pradžių ne viską įvertinome – retas reiškinys. Šiuo atveju Lietuvos Vyskupų Konferencija parodė puikų pavyzdį, įsiklausymą. Buvo pripažinta, kad sprendimas buvo kiek skubotas, kas girdėjo profesoriaus Stankūno komentarą, Sėjonienės komentarus, matome, kad situacija nėra aiški, lengva pasiduoti optimizmui ar katastrofiškam mąstymui“, – sako profesorius.
Anot jo, svarbu, kad valdžia ir Bažnyčia rastų bendrą sutarimą.
„Aš manau, kad čia buvo tam tikras bendradarbiavimas ir nuomonių apsikeitimas, kitaip sunku įsivaizduoti situaciją. Gal pirminis sprendimas buvo pagautas optimizmo, o šiaip tai Lietuvoje sena tradicija nuo Nepriklausomybės dialogas tarp Bažnyčios ir valdžios, jis visada vyko ir tikiuosi, kad vyks. Žinote, Lietuva yra sekuliari valstybė, turbūt ne visiems patiktų, jeigu valstybė ir Bažnyčia per daug artimai derinųsi. Manau, daugelį mano feisbuko draugų tai piktinų“, – sako profesorius.
Paklausus, kaip visuomenė reaguos į tokį sprendimą, pašnekovas svarstė, jog vienos nuomonės nebus, tačiau jį nemaloniai nustebino, kad tikintieji buvo tarsi įžeidinėjami.
„Dalis visuomenės yra praktikuojantys katalikai, kita dalis laiko katalikybę didele savo tapatybės dalimi, dar kita dalis į Bažnyčią žiūri labai atokiai. Mane labiau jaudina kitas aspektas – mačiau labai daug įžeidinėjimo tikinčiųjų atžvilgiu, niekinimo jų praktikų, sakymo, kad tai tas pats, kas vaikščiojimas į kiną. Apie tai žmonės turėtų galvoti – juk esame visi vienos valstybės bendrapiliečiai, neapykantos kalbos turėtų saugotis ne tik Bažnyčia, bet tie, kas yra sekuliarūs žmonės“, – sako profesorius.
G. Grušas teigė, kad pirminis sprendimas dėl pamaldų atnaujinimo priimtas dar 2020 metų pabaigoje.
„Baigiantis metams tikėjomės, kad bus galimybė grįžti į tvarką, kuri mūsų bažnyčiose galiojo karantino metu iki praeitų metų gruodžio 16 dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių“, – sakė jis.
„Vis dėlto naujųjų metų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka pakankamai rimta. Vyriausybės priimti griežtesni ribojimai, iš pradžių skirti tik šventiniam laikotarpiui, buvo pratęsti iki numatytos karantino pabaigos“, – pridūrė arkivyskupas.
Anot jo, kol kas nuspręsta Mišių neatnaujinti iki sausio pabaigos, tačiau, jei būtų sulaukta ryškesnių teigiamų epidemiologinių pokyčių, pamaldos galėtų būti atnaujintos ir anksčiau.
„Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais“, – sakė G. Grušas.
Jis taip pat pažymėjo, kad sprendimas neatnaujinti šv. Mišių šių priimtas tariantis su Vyriausybės ekspertais ir medikais.
Antradienį Lietuvos vyskupai buvo pranešę, jog pamaldos, ribojant tikinčiųjų jose skaičių, bus atnaujintos nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos.
Šis sprendimas viešumoje sukėlė diskusijas ir sulaukė kritikos.
Lietuvoje iki sausio 31 dienos galioja įvestas sugriežtintas karantino režimas. Jo metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.