Profesorius „Delfi“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ paaiškino, kad paskutinės didelės mokslinės publikacijos (minėta „Lancet“ publikacija – „Delfi“), kuriose kalbama apie viruso kontrolę, mini priemones, kurios susijusios su žmonių mobilumo mažinimu.
Kartu V. Kasiulevičius pastebėjo žmonių elgsenos pokytį, palyginti su pavasario laikotarpiu.
„Kovą mūsų mobilumas smarkiai krito, mes daug laiko praleidome namuose, o šiuo metu viskas yra sugrįžę į sausio mėnesio lygmenį, žmonės nelabai paiso, ar taikomos priemonės“, – dėstė pašnekovas.
Jis sutiko, kad žmonės mobilumo visiškai išvengti negali, nes iš dalies tai susiję su darbu.
„Darbe mes turime būti, kad kurtume nacionalinį produktą ir valstybė nebankrutuotų, kad valstybė galėtų užtikrinti įvairias funkcijas, įvairių viešojo sektoriaus paslaugų teikimą, mokėti išmokas, pensijas. Darbas neišvengiamas“, – sutiko V. Kasiulevičius.
Tačiau, pasak jo, išvengiami yra susibūrimai, kurie vyksta po darbo.
„Mokslininkai daug skaičiuoja – nuo šešių žmonių jau rizika didėja, daugiau kaip dešimt žmonių – dar labiau didėja. Padėtų, jei vengtume tokių susibūrimų, kad ir kur jie būtų, ypač ten, kur vyksta be kaukių, kur žmonės valgo, vartoja alkoholį, kai žmonės susiburia namuose“, – sakė V. Kasiulevičius.
Pasak profesoriaus, tokiuose susibūrimuose plinta infekcija.
„Ne mažiau kaip 30 procentų ta infekcija užsikrėtusių žmonių beveik nejaučia simptomų, o virusą jie platina šauniai. Šiam virusui būdinga tai, kad dar prieš pajaučiant simptomus, net ir tie, kurie juos jaus, jau platina tą virusą dvi dienas iki simptomų atsiradimo. Atsiranda duomenų, kad net ir anksčiau.
Taip pat labai intensyviai virusas platinamas pirmosiomis dienomis. Kol žmogus suvokia, kad jis serga, jau užkrečia kitus. Paskui, kai jis jau įsiserga, tai iš tikrųjų labai mažai užkrečia. Mums labai sunku atsekti, ir tai yra didelė problema. Gali būti, kad svečiai, kurie pas jus atėjo ir su kuriais jūs šauniai praleidote vakarą, jautėsi puikiai. Jie sakė, kad neserga, o rytojaus dieną jau susirgo, ir gali būti, kad jūs užsikrėtėte nuo jų“, – komentavo V. Kasiulevičius.
Medikas tas tris karantino savaites ragino žmones maksimaliai vengti susibūrimų, kad ir kur jie būtų.
„Ypač uždarose erdvėse, bet net ir atviros, jeigu labai artimi tie susibūrimai, kelia riziką. Pabūkime toliau vieni nuo kitų. Tai nereiškia, kad neturime judėti. Manau, kad buvimas parkuose, miškuose arba kelionė, kur jūs automobiliu keliaujate tik su savo šeima, – nieko blogo. Net ir apsistoti viešbutyje galima, bet nereikėtų naudotis tokiomis patalpomis, kur žmonės susiburia, – turiu mintyje viešojo maitinimo vietas, muziejus, teatrus. Tai padėtų kontroliuoti moderniai, galbūt ne per daug apribojant laisvių. Tiesiog taip nutraukiamos viruso plitimo grandinės iš vieno namų ūkio į kitą“, – sakė V. Kasiulevičius.
Sveikatos sistemos pasirengimą įvertino kaip nepakankamą
Ekspertų darbo grupėse dalyvaujantis mokslininkas konstatavo, kad šiuo metu Lietuvoje situacija sudėtinga.
„Matome poreikį priimti radikalius sprendimus. Yra keletas dalykų, kurie labai aiškūs, – sveikatos sistemos pasirengimas yra nepakankamas. Matome nesusikalbėjimą tarp vadovaujamų sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybių pavaldumo įstaigų“, – konstatavo V. Kasiulevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad pacientų skaičius didėja, tad reikia turėti didelį rezervinių lovų skaičių. Vien Vilniaus regione, norint valdyti šią situaciją artimiausių dviejų savaičių laikotarpiu, reikia bent 500 lovų.
„Reikalingi sprendimai, kurie būtų koordinuojami Vyriausybės lygmeniu“, – sakė V. Kasiulevičius.
Kartu jis konstatavo, kad svarbu stabilizuoti situaciją iki tokio lygmens, kad vėl būtų galima atsekti kontaktus, stiprinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pajėgumus, reikia efektyvių sprendimų, kurie pagreitintų vakcinacijos, kai tik atsiras skiepai, galimybę.
Sejonienė – apie prioritetus, jei taptų ministre
Į Seimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašu išrinkta Lietuvos medikų sąjūdžio narė Jurgita Sejonienė laidoje prisipažino, kad svarstytų pasiūlymą tapti sveikatos apsaugos ministre.
Savo pagrindiniu prioritetu ji įvardijo sveikatos sistemoje dirbančių darbuotojų motyvavimą ir sakė, kad ieškotų galimybių rasti pinigų juos motyvuoti finansiškai už darbą valdant pandemiją.
„Nelabai suprantu, kodėl priedų mokėjimas buvo susietas su karantino trukme. Darbas vyko nenutrūkstamai nuo kovo ir iki dabar vyksta. Mūsų sveikatos sistema bus tiek gera, kiek bus patenkinti darbuotojai“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Tapusi ministre ji pradėtų nuo to, kad aiškintųsi situaciją – sveikatos priežiūros įstaigų ir ministerijos galimybes. J. Sejonienė sakė, kad siektų užtikrinti tinkamą NVSC darbą ir linijos 1808 veikimą.
Tarp tikslų ji minėjo ir komunikacijos visuomenei svarbą. J. Sejonienės nuomone, jau dabar reikėtų pradėti intensyvią kampaniją – būtų aiškinama žmonėms apie vakcinacijos naudą.