Knygų mugėje šeštadienį pristatyta profesoriaus V. Landsbergio ir ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos knyga „Dialogas. Apie Lietuvą ir laisvę“. Ją sudarė Arnas Ališauskas, iš rusų kalbos vertė istorikas Nerijus Šepetys.
V. Landsbergis pristatyme teigė, kad knyga yra dialogas apie žmones ir pasaulį tam tikru laikotarpiu, bet kai kurie dalykai iš dalies tinka ir kalbant apie kitus žmonijos laikotarpius.
„Aš dabar kai pasižiūriu į šitą knygą, džiaugiuosi, kad tie samprotavimai liko užfiksuoti. Tai yra dialogas, galima sakyti, Lietuvos preteksto, Lietuvos pagrindo. Sergejus susidomėjo Lietuvos išsivadavimo istorija, jam rūpi sovietijos degradacija, žlugimas kaip atspindys žmonijos degradacijos, kodėl tautos išsigimsta iki tokio žiaurumo“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija, anot jo, nepasinaudojo galimybe tapti kitokia.
S. Loznica renginyje sakė, kad jam buvo akivaizdu, kad karas Ukrainoje prasidės, nes to išvengti nebuvo įmanoma – tebuvo klausimas, kada.
„Yra tam tikra istorinė logika. Viskas vyksta taip kruvinai, nes savo laiku nebuvo padaryti tam tikri veiksmai, kai Rusija dar buvo silpna, kai buvo galima prašokti, kaip prašoko, vaizdžiai tariant, Baltijos šalys“, – kalbėjo jis.
Kartais apima gailestis
Landsbergio teigimu, įvykiai aplink Ukrainą yra mūsų „artimoji aplinka“.
„Yra ir tolimoji aplinka – Europa, Vakarų civilizacija, kurios padėtis neatrodytų labai optimistinė, bet mes neturime pasirinkimo – arba skęsti, pasiduoti, kapituliuoti, ko tikisi diktatoriai ir išsigimėliai, arba net ir Titanike griežti instrumentais, kai eina į dugną laivas“, – kalbėjo profesorius
Jis tęsė, kad tai yra tam tikra žmoniškumo pergalė prieš likimą, prieš mirtį, prieš tai, kas atrodo nesąmonė – kodėl jie turi žūti?
„Bet jie nežūsta, nes jie turi muziką. Ir kai kalbame apie sovietinę melo kalbą, jos labai daug yra privelta ir tarptautinėje diplomatijoje ir politikoje. Dabar kai klausai, ką kalba didieji, ar labiausiai matomi Vakarų politikai, kartais gailestis apima. Kodėl jie negali paprastai ir tiesiai pasakyti? Ar jie nesupranta, ar jie bijo, ar tai yra „ne košer“, ar tai nekorektiška pasakyti kaip kas yra? Pavergimo yra labai įdomių būdų, kaip amžinatilsį Vladimiras Bukovskis yra pasakęs, kad politinis korektiškumas yra blogiau už leninizmą ir tai yra baisu“, – knygos pristatyme kalbėjo profesorius.
V. Landsbergis taip pat sakė, kad Stalino sovietija buvo orientuota į pasaulinį valdymą, į visos žmonijos masto komunizmo pergalę, o komunizmo tėvynė turėjo būti Rusija.
„Vienu žodžiu, melas ant melo ir iliuzija ant iliuzijos, už jos yra kažkoks kraugeriškas instinktas – kas kitaip galvoja, tas turi būti sunaikintas“, – teigė jis.
Pasaulis neišėjo į laisvę
2020 m. vasarą profesorius V. Landsbergis ir ukrainiečių režisierius S. Loznica susitiko pasikalbėti filmui „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Jųdviejų pokalbiai virto šešiolikos valandų dialogu, sugulusiu į šią knygą.
V. Landsbergis apgailestavo, kad, deja, ši knyga netaps dialogu su rusais, jei Rusijoje apskritai jų dar liko neužzombintų.
„Sąjūdis buvo didelė jėga, su kuria Lietuva laikinai išėjo į laisvę. Deja, pasaulis neišėjo į laisvę ir dar nežinia, ar vergija nenugalės. Bet reikia kovoti, reikia stovėti sargyboje, Sergejaus darbai yra signalai, sargybos darbai. Ši knyga kaip ir filmas, yra signalas, aliarmo signalas. Aš ją pavartau, matau, kad viskas tas pats, galima šiandien tą patį pasakyti“, – kalbėjo jis.
Jis svarstė, kad putinizmas gali gyvuoti dar ilgai.
„Ir kai kalbame apie Ukrainos pergalę šiame kare, tai yra apsigynimas, agresoriaus nustūmimas atgal į jo teritoriją, tai čia jokia pergalė, pergalė būtų putinizmo išnaikinimas. Kažin ar jis ateis, bet reikia dirbti“, – teigė V. Landsbergis.