Laidos pradžioje profesoriaus paklausus, kur vis tik dažniausiai žmonės užsikrečia, pašnekovas paminėjo būtent uždaras erdves.
„Jau parodyta, kad pagrindiniai užsikrėtimai vis dėlto vyksta uždarose patalpose, uždarose erdvėse, tai gali būti transporto priemonės, tai gali būti ten, kur didesni susigrūdimai, žmonių didesnės grupės. Ten visada bus didesnė tikimybė užsikrėsti“, – laidoje Delfi diena sako profesorius.
„Kuo arčiau ir kuo ilgesnį laiką būni greta vienas kito, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti“, – pridūrė jis.
Tikina, kad kaukės padeda
Liepos mėnesį net 223 mokslininkai parašė laišką Pasaulio sveikatos organizacijai, sakydami, kad oru virusas plinta greičiau, nei manyta iki šiol.
„Labai įvairios nuomonės vyravo, kad pagrindinis plitimas yra tiktai čiaudint oro lašeliniu būdu, tai yra, jeigu kosti, čiaudi ir tie mikro lašeliai išlekia, tačiau mikro lašeliai gali būti mano lašeliai, gali būti ypatingai maži lašeliai. Ir pasidaro nebeaišku, ar ten jau viena dalelė, nes jų 100 milijonų išlekia, kada iškosėji, negali paskaičiuoti, kokio dydžio tie lašeliai bebūtų“, – laidoje sakė profesorius.
Šiuo metu vis dar gana daug diskusijų kelia kaukių dėvėjimas. Vieni tikina, kad tik jos gali padėti apsisaugoti, kiti priešingai – laikosi nuomonės, kad kaukės padėti negali. Profesoriaus nuomone, kitų šalių patirtis rodo, kad kaukės vis tik padėjo suvaldyti viruso plitimą.
„Dabar pasaulio patirtis rodo, kaip Kinijai pavyko suvaldyti, o Jungtinėms Valstijoms nepavyko suvaldyti. Ir jeigu pasižiūrėkim, kaip Kinija tą padarė, tai jai pavyko drastiškomis priemonėmis: uždėjo kaukes, matėme tuos, kaip viešose vietose bandė spjaudytis ar kažką vaizduoti, kažką protestuoti, bet atėjo iš nugaros, užmovė su pagaliu, maišą ant galvos ir viskas – rankos už nugaros, ir štai tokios griežtos priemonės padėjo suvaldyti“, – svarsto profesorius.
Profesorius: mums tai didelis iššūkis
Anot jo, kaukės negarantuoja, kad tikrai neužsikrėsime virusu, bet jos vis tiek labai padeda.
„Kaukės tikrai labai sumažina, jos niekada negarantuoja šimtu procentų, bet jos labai stipriai sumažina tikimybę užsikrėsti. Tikimybė gali būti sumažinta 70 procentų ir daugiau. Visų pirma, taip gerbi kaimynus, užsidėdamas kaukę, todėl, kad tu pats daug mažiau iškosėsi automatiškai. Kuo didesni lašeliai, tuo bus jie geriau sulaikyti, taigi tikrai neapsipjausi. Kartais jei kalbi su žmogumi, pajunti, kad ant tavęs vos ne lašeliai užkrenta, tai štai tokių dalykų tikrai neįvyks, o ir kalbant apie pačius mažiausius, taip pat daug ilgesnio laiko reikės, kad užkrėstum“, – tikina jis.
Taip pat daugelis žmonių skundžiasi, kad kaukės yra labai nepatogios, ypač vasarą. Tam pritaria ir pašnekovas, tačiau jis ragina pažiūrėti į gydytojus – jiems su kaukėmis tenka išbūti visą dieną.
„Mums tai yra didelis iššūkis, ko gero, mes gyvensime su šiuo virusu ne vienerius metus. O gal net ir dešimtmetį, o tada reikės išmokti ir tiksliai dėvėti kaukes. Laikui bėgant aiškės, kokie yra tie prisilietimai, kokie yra tie atstumai, kokie yra tikslesni, kada tikimybė jau yra tikrai menka ir kada ne“, – sako profesorius.
Sunku nustatyti atvejus
Tiesa, šiuo metu pranešama, kad situacija dėl koronaviruso sparčiai blogėja kone visoje Europoje. Kitaip sakant, padėtis skirtingose šalys gerokai skiriasi.
„Gali būti įvairių priežasčių. Stebuklų tikrai nėra, galbūt tiesiog kitose šalyse atvažiavo gerokai mažiau užsikrėtusių. Ir kada yra mažesnis skaičius, tada yra ir mažesnis tas plitimas. Ir taip tik atrodo, kad žmonės kitur galbūt nedėvi kaukių ir vis tiek čia nieko nėra. Tai tik laiko klausimas ir sėkmės klausimas, kada kas pravažiuos, kada, kas ką užkrės, kada kas apsilankys didesnėse didesnių susibūrimo vietose ir staiga pamatysite, kad židiniai plinta ir reikia vis tiek kaukes dėvėti. Ir čia aišku, kad yra sunku. Epidemiologams labai sudėtinga yra nustatyti tuos visus atvejus“, – sako profesorius.
„Ir vaikai dabar žinome, kad labiau perneša ir mažiau turi simptomų, kuo jaunesnis, tuo lengvesnės formos. Tai kalbant apie tuos žmonems, yra kur kas sunkiau pasakyti, kur jie užsikrėtė“, – kalbėjo D. Matulis.
Laidoje taip pat pasiteirauta, ar yra didelė galimybė užkrėsti kitą asmenį tiesiog prasilenkiant parduotuvėje. Anot profesoriaus, tai gana maža tikimybė.
„Visgi labai gerai žinome, kad pirmosiomis dienomis po užsikrėtimo viruso beveik nėra, tam žmogui netgi būtų sunku ir norint užkrėsti kažką kitą.“
Mirtingumas apie 3 proc.
Taip pat atsiranda vis daugiau manančių, kad viruso atsigavimą nulėmė vasarą bei žmonių atsipalaidavims. Tiesa, su tokiu požiūriu profesorius nenori sutikti.
„Ne, man atrodo, kad viskas vyko laiku, gana logiškai ir tikrai nei per greitai, nei per lėtai. Ir dabar irgi manau, kad yra gana logiškai sprendžiama dilema, kiek leisti ekonomikai veikti“, – sako profesorius.
Daugelis taip pat skundžiasi, kad per koronaviruso plitimo laikotarpį lyg apleidžiamos kitos ligos, pavyzdžiui, vėžys ir kitos mirtinos ligos. Anot profesoriaus, būtina kreipti didelį dėmesį į koronavirusą, nes jeigu jo neblokuosime, mirtų apie 3 procentai visos visuomenės.
„Jeigu mes neblokuotume to viruso, tai mes aiškiai matome, kad mūsų mirtų apie 3 procentai visos visuomenės. Tai būtų 90 tūkst. Lietuvoje“, – sako profesorius.