Laidos pašnekovas džiaugėsi, kad pagaliau SAM priėmė šį sprendimą.
„Pagaliau yra priimtas administracinis sprendimas to, kas biologine ir imunologine prasme žinoma jau labai seniai. Vakcina prieš COVID–19, jau senokai žinome, kad ji priskiriama tai vakcinų grupei, kuri turi pirmines dozes ir būtinai sustiprinanti. Nieko naujo tame nėra“, – sakė V. Usonis.
„Po pirmų skiepų mūsų imuninė sistema reaguoja tuo vadinamuoju pirminiu reagavimo tipu. O po kurio laiko tam, kad užtikrintume tvarų ir ilgalaikį imunitetą reikia skiepyti sustiprinančią dozę“, – teigė Žinių radijo pašnekovas.
Paklaustas, ar ne per greitai priimtas šis sprendimas, nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja sustiprinančia doze kol kas skiepyti tik rizikoje esančius asmenis, V. Usonis teigė, jog turime gyventi savo galva.
„PSO mato situaciją žymiai plačiau. Be abejo, tai yra ir industrinių valstybių reikalai, ir besivystančių šalių reikalai. Ir paprastai PSO apibrėžia minimalius reikalavimus, minimalias rekomendacijas. Tai nebus pirmas kartas, kai Lietuvos skiepijo programoje mes darome žingsniu anksčiau, nei rekomenduojama PSO“, – teigė laidos pašnekovas V. Usonis.
Medicinos profesorius teigė, kad žvelgiant į dabartinius sergamumo koronavirusu Lietuvoje skaičius, suintenstyvinti skiepijimo programą „būtų labai rimtas žingsnis“.
„Mano nuomone labai sveikintas žingsnis“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė V. Usonis.
Jis teigė, jog kol kas yra per anksti kalbėti apie tai, kiek vakcinos dozių gali prireikti.
„Mes tiesiog nežinome, kiek laiko žmonėms, kurie gavo ir pirminį vakcinos kursą ir sustiprinanti dozė, kiek laiko jie bus apsaugoti“, – argumentavo Žinių radijo laidos pašnekovas.
„Šiandien turime padaryti tai, ką galime. Stebėjimai yra tęsiami, moksliniai tyrimai taip pat. ir matysime, kiek ilgai užtikrinama paskiepytų žmonių apsauga. Ir kada gali reikėti dar vienos sustiprinančios dozės. Tiesiog reikia palaukti“, – aiškino jis.
V. Usonis teigė, jog 180 dienų, arba 6 mėnesių tarpas tarp pilnos vakcinos schemos ir sustiprinančios dozės yra pakankamas ir antikūnų tyrimai tikrai nėra būtini.
„Bet jei žmogui smalsu, kiekvieno mūsų teisę tą tyrimą pasidaryti. Noriu pabrėžti, kad tų antikūnų gali ir būti, jie netrukdo sustiprinančios dozės veikimui. Ir čia mes turėtume kalbėti apie maksimalų saugumą – trumpiausią laiką, ne ilgiausia. Paprastai apie kitas vakcinas kalbant, apie imuninio proceso ypatumus kalbant – 3 ar 4 mėnesiai yra tas pirminės reakcijos laikas. 6 mėnesiai yra labai logiškas intervalas. (…) Tai yra geras terminas – ne mažiau 6 mėnesių“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.
Paklaustas, kodėl Lietuvai taip valdyti pandemijos nesiseka Europos kontekste, V. Usonis teigė, jog vieno ir lengvo atsakymo tam nėra.
„Turbūt daug kas norėtų žinoti atsakymą į klausimą, ką mes darome ne taip. Akivaizdu, kad kažką darome ne taip. Manau, kad nėra kažkokio trumpo atsakymo – reikalinga sisteminė analizė visų krypčių. (…) O mes turime tai, ką turime. Manau, kad turėtume labai rimtai analizuoti, ką mes galime daryti kitaip“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ ketvirtadienį sakė V. Usonis.
