Prognozuoti tolimesnius veiksmus – labai sudėtinga
Rusijos Federacijos valstybės Dūmos deputatai turės balsuoti ir nuspręsti, panaikinti, ar palikti galioti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.
Jį atšaukti siūlo Dūmos deputatas H. Fiodorovas, esą Lietuva nesurengė referendumo dėl išstojimo iš SSRS ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams apsvarstyti.
Jei pradžioje šis Rusijos politiko akibrokštas nebuvo vertinamas itin rimtai, VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, profesorius G. Mažeikis mano, kad tai gali sukelti labai pavojingą precedentą.
„Aš galvoju, kad tai yra gąsdinimas, bet rimtesnio veiksmų plano dar nėra. Visgi, atskirti, kur yra gąsdinimas, tai padaryti dabartinėje Kremliaus aplinkoje yra labai sunku.
Jeigu Kremlius būtų racionali institucija, o aš nemanau, kad ji yra racionali, tai būtų tik provokacija ir gąsdinimas.
Jeigu tai būtų racionali institucija, kiek pasvarstę ir mus pagąsdinę šia tema, jie tiesiog šį klausimą uždarytų, paliktų jį neišspręstą“, – svarsto VDU profesorius G. Mažeikis.
Atšaukus Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą imtųsi ir kitų šalių
Jis akcentuoja, kad Rusijos Dūmai priėmus siūlomą pataisą ir atšaukus Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą būtų sudarytas labai pavojingas teisinis precedentas. Kiltų grėsmė visoms sutartims, kurios po Sovietų sąjungos žlugimo buvo sudarytos ne tik su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis, bet ir su Kazachstanu, Tadžikistanu, Sakartvelu ir t.t.
„Tai būtų visiškas tarptautinių ryšių ir įstatymų ignoravimas – siaubingas precedentas“, – konstatuoja G. Mažeikis.
Ar Rusija ryšis šiam žingsniui? G. Mažeikis tikina, kad į kol kas tik teorinę galimybę, jog Rusijos Dūma priims šį iracionalų sprendimą vertėtų žvelgti itin atsakingai bei rimtai. Anot mokslininko, Rusija savo beprotybę jau įrodė okupuodama Krymą ir pradėdama karą prieš Ukrainą.
Rusijos politikų sprendimas situacijos Lietuvoje iš esmės nepakeistų
Kas pasikeistų, jeigu Rusijos Dūma nuspręstų balsuodama pritarti siūlomam įstatymo projektui, kuriuo norima panaikinti Sovietų Sąjungos valstybės Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo"?
G. Mažeikio vertinimu, žvelgiant į trumpąjį periodą tai nieko ypatingo nelemtų. Nebent Rusija pradėtų karinius veiksmus, kas G. Mažeikio manymu nėra realu, nes šiam žingsniui Rusija tiesiog nėra pasiruošusi.
„Tai būtų ženklas, kad Kremlius ketina peržiūrėti visas tarptautines sutartis, sudarytas po 1990 – 1991 metų. O tai reiškia, kad gali būti atšauktos ir visos sutartys dėl Rytų Vokietijos. Viso postsovietinio paveldo, kas, beje, atitiktų V. Putino reikalavimus, kad NATO grįžtų į 1997 metus“, – sakė G. Mažeikis.
Tuomet, nutrūkus diplomatiniams santykiams tarp Lietuvos ir Rusijos mūsų šalis būtų išlaisvinta ir nuo tarptautinių susitarimų, tarp kurių ir karinio tranzito sutartis į Kaliningrado sritį vykdymo.
„Tačiau aš manau, jog net jei Kremlius ir yra iracionali institucija, tai viduriniosios grandies biurokratai tokie nėra. Jie bandys vykdyti sutartis dėl uostų, tranzito ir kitų dalykų“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Įžvelgia provokacijų tikimybę, jautriausias taškas – Rusijos karinis tranzitas
VDU profesorius atkreipia dėmesį, jog egzistuoja itin didelė grėsmė, jog bet koks incidentas, susijęs su Rusijos kariniu tranzitu į Kaliningrado sritį gali būti traktuojamas, kaip karinį konfliktą skatinanti provokacija.
„Gali vežti specialiai neregistruotus šaudmenis, mūsų pareigūnai teisėtai nepraleistų ir tai jau būtų traktuojama, kaip tranzito nutraukimas“, – sakė G. Mažeikis.
VDU mokslininkas mano, jog Lietuvai derėtų išlaikyti budrumą, tačiau nebandyti pačiai nutraukti tranzito. Racionali išeitis, pasak G. Mažeikio – vadovautis Europos Sąjungos sutartimis, būtinai bandyti šiuo klausimu konsoliduoti NATO ir Europos Sąjungos šalis.
Rusijos akibrokštas: siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą
Partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Rusijos Federacijos valstybės Dūmoje Jevgenijus Fiodorovas siūlo įstatymo projektą, kuriuo norima panaikinti Sovietų Sąjungos valstybės Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo".
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šis Valstybės tarybos nutarimas yra neteisėtas, nes jį priėmė nekonstitucinis organas ir juo buvo pažeisti kai kurių SSRS Konstitucijos straipsnių reikalavimai.
Deputato nuomone, buvo pažeistas SSRS įstatymas „Dėl sąjunginės respublikos išstojimo iš SSRS klausimų sprendimo tvarkos", nes Lietuvos Respublika nesurengė referendumo dėl išstojimo iš SSRS ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams apsvarstyti.
Įstatymo projekto autorius taip pat primena, kad Rusijos Konstitucija buvo papildyta, interviu alia, 67 straipsnio 1 dalimi, kurioje teigiama, kad „Rusijos Federacija yra SSRS teisių perėmėja jos teritorijoje".
„1991 m. kovo mėn., vadovaujantis 1991 m. sausio 16 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. 1910-1 „Dėl SSRS referendumo dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos išsaugojimo organizavimo ir priemonių", šalyje buvo surengtas referendumas, kuriame nuspręsta išsaugoti SSRS kaip vieną valstybę", - taip pat teigiama partijos „Vieningoji Rusija“ atstovo J. Fiodorovo aiškinamajame rašte.