Pasak jo, mokiniai nesirenka mokytojo profesijos dėl motyvacijos stokos, mažo atlyginimo ir mokyklose vykdomo psichologinio smurto.
„Pirmas dalykas, nėra atitinkamos motyvacijos būti mokytoju. Tai yra abiturientas, bebaigiantis 12 klasę, jeigu nori pasirinkti tapti mokytoju, realiai jis nemato perspektyvos. (...) Nes atlyginimas, kad ir didėja po truputį, bet jis dar nėra tikrai motyvuojantis“, – Eltai sakė E. Milešinas.
„Kitas dalykas yra darbo sąlygos, nes nors ir atlyginimas, sakykim, po truputį auga, bet jeigu nesudaroma mokytojui pilno darbo krūvio, tai dirbti tik pusę etato ar 0,2 etato, tai nei vienas neateis į mokyklą ir nedirbs“, – pažymėjo švietimo profsąjungos pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad mokytojai iš mažo atlyginimo turi nusipirkti ir kai kurias mokymosi priemones.
„Ne tik, kad gauna atlyginimus nekonkurencingus, bet dar iš tų atlyginimų patys turi pirktis mokymo medžiagą, popierius, rašiklius. Tikrai su tokiu požiūriu į švietimą mes naujų mokytojų nepritrauksim ir toliau. Tai ta situacija tik ryškės ir blogės“, – aiškino E. Milešinas.
Anot profsąjungos pirmininko, kita opi problema, dėl kurios abiturientai nesirenka mokytojo profesijos, yra psichologinis smurtas ugdymo įstaigose. E. Milešino teigimu, psichologinį smurtą prieš mokytojus naudoja ir vadovai, ir kolegos.
„Kitas dalykas, kas yra aktualu ir skaudu, (...) Darbo inspekcija tyrimą atliko ar kažką tokio, į trejetuką įeina švietimo sritis, kur dažniausiai pasireiškia įvairūs mobingai, psichologinis smurtas ir panašiai“, – teigė jis.
„Mato mokyklose tie patys mokiniai kaip vyksta, ir tas smurtavimas vyksta tarp kolegų, vadovai spaudžia mokytojus, kiek mes turim pavyzdžių, kada tėvai ateina, akis drasko, būna smurto atvejų. Tai tų visų dalykų tikrai daug, ir kai dvyliktokai mato, kaip sunkiai dirba mokytojas, pritraukti mokytojų yra labai sudėtinga“, – akcentavo E. Milešinas.
Švietimo profsąjungos vadovas mano, kad ministerija turėtų atlikti išsamią švietimo sistemos analizę, taip pat prieš įvesdama naujoves, į sprendimų priėmimą įtraukti ir pačius mokytojus.
„Čia valstybės politika turėtų būti tikrai pirmoje vietoje, galvoti strategiją, ir turėtų būti galvojama ne taip, kad susėdo partijų atstovai, kaip buvo čia garsiai nuskambėjęs pasirašymas, partijos pasirašė susitarimą švietimo. Politikai kada pradeda rašinėtis ir neįtraukia į tą visą sistemą žmonių, kurie dirba toj sistemoj... Va toks nebandymas girdėti, kokia reali situacija, nedarymas analizės“, – kritikavo E. Milešinas.
Nors, anot jo, skiriamos tikslinės stipendijos pradedantiems mokytojams yra pagirtinas sprendimas, pamirštama sudaryti geresnes darbo sąlygas, kad jaunieji pedagogai liktų mokyklose.
„Suprantu visas tos priemonės, ką siūlo, kaip stipendijas, bet jeigu darbo vietoje nebus mokytojui saugu, jis nesijaus gerai, jam nebus sudarytos darbo sąlygos normalios, neturės jis normalaus atlyginimo, už ką galės normaliai gyventi, jis to darbo nesirinks. Tai čia problema, kurios nematom, kad būtų sprendžiama“, – akcentavo E. Milešinas.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje ŠMSM pakeitė valstybės paramos sistemą pedagogikos studentams. Nuo naujų mokslo metų finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų.
Anot ministerijos, paramos sistema tobulinama, atsižvelgiant į pedagogikos specialistų stygių šalyje, siekiant paskatinti didesnį stojančiųjų susidomėjimą pedagoginių studijų programomis.