Pasak Vytauto Didžiojo universitete vizituojančios profesorės iš JAV Sienos koledžo Aušros Park, į Lietuvą iš aplinkinių šalių įvežamos priverstinės prostitucijos aukos. Mūsų šalyje prostitucija užsiima rusės, baltarusės, ukrainietės, kitų šalių atstovės.

Aušra Park
„Lenkijoje, be Rytų europiečių, jau yra atvežta ir kinų prostitučių. Lenkiją pasieks aukos ir iš kitų Azijos šalių. Tik laiko klausimas, kada į Lietuvą bus atvežtos merginos ir moterys iš Azijos. Kas gali žinoti, galbūt jų jau ir yra“, – DELFI sakė A. Park.

Prostitučių iš Azijos įvežimą ji sieja su Lietuvoje jau dirbančiais statybininkais iš Kinijos. Mokslininkės teigimu, šioje nusikalstamoje veikloje, kaip ir versle, veikia ekonominiai principai: jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Pasak A. Park, Lietuva yra ne tik šalis tiekėja, bet ir šalis, į kurios rinką orientuojamasi.

Užklups nepasiruošusius?

„Visiškai su tuo sutinku. Ir manau, kad mus tai užklups visiškai nepasiruošusius. Manau, gerai pasižiūrėję, ir šiandien pabėgėlių centruose jau rasime šių aukų“, – A. Park prognozėms dėl prostitučių iš Azijos pritaria organizacijos Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

Tiesioginių duomenų apie į Lietuvą dirbti prostitutėmis įvežamas merginas organizacija neturi, tačiau bendraujant su įvairiomis tarnybomis, pabėgėlių centrais apie tokius atvejus išgirstama. „Štai buvo mergaitė iš Kongo – ji parduota Maskvoje, o paskui atsidūrė Lietuvoje. Taip pat girdime iš policijos pareigūnų kalbant apie baltaruses moteris, kurios į Lietuvą atvežamos. Manau, didmiesčiuose paieškojus ir identifikavus šitas moteris, tikrai rastume, kad Lietuva jau irgi tapusi tikslo šalimi“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Pašnekovės teigimu, Lietuva iki šiol buvo laikoma aukų kilmės ir tranzito šalimi. Tikslo šalimi dažniausiai įvardijamos Vakarų Europos šalys. „Tačiau manau, kad Lietuva kažkuria prasme jau irgi yra tikslo šalis. Ateityje šios tendencijos dar labiau turėtų stiprėti“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Pasak K. Mišinienės, kadangi Lietuvoje jau kuriasi kai kurių Azijos šalių bendruomenės, pavyzdžiui, verslo, prie jų gali jungtis ir kitos socialinės grupės. „Ten, kur galima keliauti, kur vyksta migracija, ten visi ne tik teigiami, bet ir neigiami reiškiniai gali būti. Žmonių migracijos negalime sustabdyti“, – sakė ji.

Tūkstančiai neatvažiuos

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja sako, kad Lietuva daugiau tranzitinė prostitučių šalis. „Nėra taip, kad jos čia autobusais vežamos. Yra priverstinė prostitucija, prekyba žmonėmis, ir yra tų, kurios prostitucija verčiasi savo noru“, – aiškina N. Kurčinskaja.

Pasak jos, jei į Lietuvą iš Azijos atvažiuos darbininkų statyti naujos atominės elektrinės, gali būti paklausa ir prostitutėms iš Azijos. „Kad čia vežtų dešimtimis tūkstančių, taip nebus, bet ir iš policijos žinome, kad pagal prekybos žmonėmis mastą pirmaujame Europoje“, – sakė pašnekovė.

N. Kurčinskajos teigimu, užsienietės prostitutės į Lietuvą ir prievarta įvežamos, ir pačios atvažiuoja. „Būna, kad atvažiuoja iš meilės. Štai teko susidurti su lenkaite, kuri susipažino su berniuku iš Mažeikių. Susirašinėjo internetu, ji čia atvažiavo dėl meilės. O kai tik atvažiavo, jis ją užrakino ir pradėjo reikalauti, kad ji aptarnautų jo draugus, paskui jį. Buvo sugalvotas verslas, kad ji neštų pinigus“, – pasakojo Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.

Dirba, bet savo noru

Ramūnas Matonis
Kad šalyje dirbtų prostitutės iš užsienio, Lietuvos policija tėra girdėjusi.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, merginų iš užsienio, kurios būtų verčiamos priverstinai dirbti Lietuvoje ir dėl to būtų pradėtas tyrimas dėl prekybos žmonėmis, nėra nustatyta“, – DELFI teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Visgi, policijos žiniomis, yra atvejų, kai merginos iš užsienio prostitucija užsiima savo noru. Konkrečios statistikos apie šalyje dirbančias prostitutes užsienietes Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (558)