„Žinoma, kad provokacijų bus“
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius (VDU), Energetinio saugumo teikimo centro vadovas Juozas Augutis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, kad ramūs „mes jau ilgai nebūsime“.
„Nes iš tikrųjų vyksta karas, kad ir kaip mes bekalbėtume. Ypatingai Vladimiro Putino, iš Rusijos pusės, jie ypatingai pabrėžia, kad Rusija šiuo metu kariauja su NATO. Tas ir jaučiasi. Tikėtis, kad nebus daroma jokių veiksmų, ypatingai prieš mūsų atsijungimą nuo BRELL žiedo, perėjimą į kontinentinį tinklą... Žinoma, kad bus provokacijos“, – prognozėmis Žinių radijo eteryje dalijosi J. Augutis.
O spręsti tokias provokacijas, kaip pažeistos svarbios elektros jungtys, kainuoja itin didelius pinigus.
„Kyla kaina, kyla nepasitenkinimas sistema. Toks ir yra Rusijos tikslas. Tikėtis, kad tai baigsis būtų turbūt naivu. Tai rodo ir priešistorė – ne pirmas kartas juk, apie 10 tokių incidentų galima suskaičiuoti per paskutinius metus Baltijos jūroje.
Tai yra labai pigu – investuoja labai nedaug... Čia yra panašiai kaip su dronais, kuris kainuoja keliasdešimt tūkstančių, o su juo galima padaryti didžiulę žalą“, – palyginimą pateikė pašnekovas J. Augutis.
Kompleksinis sprendimo būdas
Prezidento Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Marius Česnulevičius priminė, jog į tokias atakas dėmesys kreipiamas daug anksčiau nei paskutinėmis savaitėmis.
„Atsakymas niekada nebus paprastas, nes yra kompleksinis: yra labai daug priemonių, kurių reikia, siekiant užtikrinti saugumą šių komunikacijų.
Mes turime kalbėti ne vien apie plaukiojančius ir patruliuojančius laivus jūroje, ne tik apie oro platformas, kurios irgi gali stebėti erdvę jūros. Turėtume kalbėti apie povandenines sistemas, kurios užtikrintų duomenų perdavimą, kas vyksta prie tokių kabelių“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė M. Česnulevičius.
Pašnekovas dar kartą pakartojo, kad visos priemonės yra kompleksinės ir užtruks tikrai nemažai laiko, kol bus įgyvendintos ir reikalingos techninės priemonės.
„Ir galbūt net ir teisinė bazė, kurią reikės keisti, koreguoti, atsižvelgiant į šiandienos iššūkius“, – kalbėjo prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjas.
Jis taip pat pabrėžė, jog ne tik susirūpinimą išreiškė ES, Lietuva nėra palikta viena – sudaryta bendra tyrimo grupė dėl vieno iš paskutinių, prieš mėnesį įvykusio incidento. Nebaudžiamumo nebuvimą, pasak jo, liudija ir naujausia istorija – laivas buvo iš karto sulaikytas.
„Nes vienas iš didžiausių pavojų yra nebaudžiamumas. Esant jam tai yra lyg skatinimas visus piktavalius kenkti mums, toliau pažeidinėti infrastruktūrą. O greita reakcija, sulaikymas, teisiškai, pagal visus reikalavimus atliktas tyrimas – tai turėtų atgrasyti nuo veiklos tokius laivus“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
Jeglinskas pirštu beda į Suomiją
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas laidoje ragino matyti platesnį vaizdą, ne tik pavienius atvejus.
„Matome, kad Baltijos jūra yra labai aiški zona tų veiksmų, kai šalys agresorės ar jų agentai, kuri veikia Rusijos ar Kinijos vardu, bando vykdyti tokias operacijas. Ir jas vykdo pakankamai sėkmingai. Nes tie kabeliai yra perkertami.
Ir žvelgiant į tendencijas, tai tokie dalykai nenustos vykę, kol negaus tie, kas tai daro, į nosį“, – vaizdžiai Žinių radijo eteryje sakė Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas.
Žvalgyba skelbia, kad sabotažų atvejai ateityje tik dažnės.
Jis irgi minėjo aiškius ir greitus Suomijos veiksmus – laivas perimtas.
„Manau, kad tai yra labai natūralus (veiksmas, aut. p.). Net be atribucijos, galime sakyti, kad čia nėra nei Rusija, nei Kinija, esmė – jie padarė kriminalinį nusikaltimą ir gauna labai aiškią bausmę. Tai jau yra pirmas svarbus žingsnis.
Antras žingsnis turėtų būti žiūrimas viso NATO mastais. Baltijos jūroje, be Rusijos, visos kitos šalys yra NATO šalys. Baltijos jūra – gana sekli, tie kabeliai yra ganėtinai negiliai, tuo, matome, ir naudojasi. Bet NATO formate, dvišaliame formate šis bendradarbiavimas, siekiant užkardyti tokius atvejus yra būtinas“, – pabrėžė G. Jeglinskas.
Jis anonsavo, kad sausio pradžioje Seimo NSGK komitetas renkasi į posėdį su visomis atsakingomis institucijomis, kuriame aiškinsis ne tik trumpalaikius, bet ir žvelgiant į ilgalaikę strategiją.
Pigus veiksmas, brangus taisymas
Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės patarėjas prof. Giedrius Česnakas tikino, jog tokias provokacijas galima vertinti kaip hibridinio karo elementą.
„Tai operacijos, kurios jų rengėjams kainuoja labai pigiai. Tačiau pašalinti tų operacijų pasekmės valstybių institucijoms, privačioms kompanijoms, kurios valdo tą infrastruktūrą kainuoja brangiai“, – kalbėjo G. Česnakas.
Jis priminė, jog ankstesnio „EstLink 2“ pažeidimo tvarkymas kainavo 30 milijonų eurų.
„Atitinkamai dėl to išaugo elektros kaina Estijos vartotojams“, – pabrėžė jis.
G. Česnako teigimu, tokiu veiksmai skatina nepasitikėjimą valstybių institucijomis.
„Ir visuomenė tarsi mato, kad valstybės institucijos yra nepajėgios atsakyti į tokius išpuolius. O jeigu prasideda tyrimai, jie vyksta ilgai, nežinome, kokia bus jų pabaiga. <...> Čia mes turime sudėtingą situaciją“, – tvirtino Žinių radijo laidos pašnekovas.
Krašto apsaugos ministrės patarėjas prof. G. Česnakas tikino, jog veiksmai galėtų būti keli.
„Pirma, per atgrasymą, kurį leistų užtikrinti didesnis, intensyvesnis patruliavimas ir stebėsena, kad suvoktų potencialų išpuolių rengėjai, jog jeigu pažeis, kaip Suomijos pavyzdžiu, jie bus sulaikyti, tada jau prasidės visi kiti procesai. <...>
Aišku, pajėgumų aplink Baltijos valstybes yra nemažai, tačiau reikia NATO lygmeniu susitarti dėl intensyvesnio patruliavimo teritorijose, kuriose yra kritinė infrastruktūra.
O galiausiai įsijungia ir teismų, teisėsaugos mechanizmai, tyrimai. Nes jeigu mes priskirtume tokius veiksmus kaip piratavimą, tai sulaikytus asmenis laivuose, kurie įtariami įvykdę šiuos pažeidimus, persekioti baudžiamuoju persekiojimu kaip individus“, – tvirtino pašnekovas G. Česnakas.
Jis svarstė, jog tokie žingsniai būtų pakankamai stiprus atgrasymas pavieniams asmenims, kuriems siūloma vykdyti tokias provokacijas.
