TV3 laidos „Savaitės komentarai“ kalbintas Žuvinto rezervato ekologas Regimtantas Vabuolas gamtos anomalijas vardija vieną po kitos.
„Pilkosios žąsys, didieji baltieji garniai – tai nėra rūšys, kurios lapkričio mėnesį paprastai stebimos. Pilkosios žąsys išskrenda rugsėjo mėnesį, baltieji garniai – na, šiek tiek vėliau“, - sakė R. Vabuolas.
Gyvūnija stebina ne vienintelė. Žydinčios kiaulpienės, vėdrynai – visa tai lapkričio viduriui tikrai neįprasta. Vis dėlto sinoptikė Izolda Marcinonienė ramina, esą gamta neišprotėjo.
„Lapkričiai labai, labai yra skirtingi. Reikia atsiminti: tai yra pereinamasis mėnuo iš rudens į žiemos mėnesį“, - teigė I. Marcinonienė.
Panašios nuomonės laikosi ir klimatologas Arūnas Bukantis. „Lapkritis yra kontrastingas mėnesis Lietuvoje. Būna, ir iki -20 laipsnių temperatūra nukrenta. Kartais pakyla net ir virš 10. aukščiausia temperatūra buvusi yra +16“, - dėstė A. Bukantis.
Kitokią poziciją turi aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus. Anot jo, klimatas signalizuoja, kokios permainos gali laukti jau netolimoje ateityje.
„Tai, ką mes turime dabar, galima sakyti, yra ženklai, kaip galėtų atrodyti mūsų klimatas, jeigu jisai keisis ateityje“, - svarstė L. Stoškus.
Klimato permainos akivaizdžios. Ir labiausiai jos juntamos vidutinės platumose, kuriose yra ir Lietuva.
„Atšilo sausio, vasario ir kovo mėnesiai maždaug 2,5 laipsnio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai – maždaug 1,5 laipsnio“, - teigė klimatologas A. Bukantis.
Aplinkosaugos ekspertas L. Stoškus prognozuoja, kad klimato atšilimas reikš mažiau kritulių vasaros mėnesiais ir priešingą tendenciją – gausesnius kritulius – žiemą. Be to, metų laikai esą gali nustoti paisę kalendoriaus.
„Žiema nusikeltų. Tai reiškia – žiema prasidėtų kur kas vėliau. Ir mes turėtume šaltesnius pavasarius, bet šiltesnius rudenis“, - aiškino jis.
Anot „Savaitės komentarų“, nekintant klimato kaitos tendencijoms, šio šimtmečio pabaigoje oras Lietuvoje, palyginti su XX a. pabaiga, bus 3-4 laipsniais šiltesnis. Anot klimatologo A. Bukančio, toks pokytis Lietuvos klimatą paverstų panašesniu į pietinės Lenkijos ar Čekijos. Aplinkosaugos ekspertas L. Stoškus teikia dar drąsesnę prognozę – esą Lietuvai neatmestinas ir ispaniško klimato variantas.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys vardija porą esminių klimato kaitos pliusų eiliniam gyventojui – tai mažesnės šildymo sąskaitos ir ne toks didelis šiltų drabužių poreikis. Antra vertus, jis įspėja, kad gamta bus kur kas labiau linkusi į kraštutinumus.
„Bus daugiau ekstremumų, daugiau karščio bangų. Vadinasi, tai atsilieps žmonių sveikatai“, - teigė V. Auglys.
Anot jo, laukia ir augmenijos pokyčiai. „Eglynų greičiausiai nebeturėsime. Kalėdų eglutę turbūt matysime kažkur tiktai Suomijoje ir pan. Augs plačialapiai miškai, bet ne spygliuočiai“, - prognozavo jis.
Beje, sinoptikė I. Marcinonienė žada, kad artimiausios pora savaičių taip pat ne itin primins tokius lapkričius, prie kokių esame įpratę. „Nenustebčiau, jeigu gruodžio pradžioje dar ir pagrybauti nueitų kas nors“, - teigė ji.