Papildyta 08:52
Prokurorai ketvirtadienį imasi Neringos Venckienės bylos.
„Šiandien bus atliekami proceso veiksmai ir bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Konkrečių proceso veiksmų ji neįvardijo.
N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė BNS ketvirtadienį sakė, kad prokurorai planavo įtariamosios apklausą.
Prokuroras: kardomoji priemonė priklausys nuo įtariamosios pozicijos
Kaip BNS sakė Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis, N. Venckienės apklausa vyks „kaip įmanoma greičiau“.
Jis sakė kol kas negalintis pasakyti, ar bus prašoma ją suimti.
„Bus sprendžiama eiliškumo tvarka: pirmiausia mes turime išsiaiškinti įtariamojo poziciją tyrimo atžvilgiu ir visus kitus dalykus, todėl neužbėkime įvykiams už akių“, – kalbėjo prokuroras.
„Kardomosios priemonės parinkimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tame tarpe ir nuo pozicijos įtariamojo byloje, jos mes šiuo metu nežinome“, – pridūrė jis.
Pasak prokuroro, dėl kardomosios priemonės turėtų būti kreiptasi pagal ikiteisminio tyrimo vietą, tai yra, į Kauno apylinkės teismą, tačiau nėra aišku, ar šis teismas dėl kardomosios priemonės galėtų
spręsti.
Iš Varšuvos – automobiliu
N. Venckienė į Lietuvą buvo pargabenta trečiadienio vakarą.
Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad iš Čikagos įtariamąją skraidinęs lėktuvas apie 14.00 val. (15.00 val. Lietuvos laiku) nusileido Varšuvos oro uoste.
Iš ten ji išvežta Lietuvos policijos automobiliu. N. Venckienė Lietuvos sieną kirto apie 20 val., o dar po maždaug dviejų valandų buvo atgabenta į Kauno tardymo izoliatorių.
Trečiadienio vakarą prokuroras T. Krušna žurnalistams sakė, kad N. Venckienė sulaikyta 48 valandoms, per šį laiką bus sprendžiama dėl suėmimo. Tikėtina, kad tolesnis sprendimas paaiškės ketvirtadienį.
T. Krušna neįvardijo, kaip ir kada N. Venckienė pasiekė Lietuvą. Neatskleidžiama, kur ji šiuo metu laikoma.
Tai, kur laikoma N. Venckienė, DELFI įvardijo policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis. Jis patikino, kad N. Venckienė laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje. Jo teigimu, į jį atvežta vėlyvą vakarą.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius trečiadienio vakarą taip pat patvirtino, kad į Lietuvą pargabenta buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje.
„Galiu patvirtinti, kad N. Venckienė yra atvežta į Kauno tardymo izoliatorių. N. Venckienė apgyvendinta viena, apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos, užtikrinta jos apsauga“, – BNS sakė ministras.
Prie Kauno tardymo izoliatoriaus esantis BNS žurnalistas trečiadienio vakarą pranešė, kad pro konvojavimo vartus apie 22 val. įvažiavo du žymėti policijos automobiliai – „Volkswagen transporter“ ir „Volkswagen caddy“.
Vėlyvą trečiadienio vakarą skubioje spaudos konferencijoje prokuroras T. Krušna teigė, kad pirminė apklausa dar neatlikta. Jis nieko neatskleidė ir apie jos būseną, neatskleidė, ar ji jau turėjo kokių nors skundų.
Pati byla fiziškai yra Kauno apygardos prokuratūroje, tačiau prokuroras T. Krušna teigė, kad neaišku, kur toliau ji bus nagrinėjama.
„Faktiškai asmuo buvo sulaikytas 2018-ųjų vasario tryliktą ir iki šio momento taikoma kardomoji priemonė – suėmimas“, – kalbėjo prokuroras T. Krušna.
Jis pabrėžė, kad nebuvo skelbiama, kaip N. Venckienė buvo gabenama į Lietuvą dėl to, kad tai – ne vieši dalykai. Neviešinama buvo todėl, kad buvo norima užtikrinti ir konvojuojamo asmens, ir pareigūnų saugumą bei viešąją tvarką.
Prokuroras teigė, kad tokios agresyvios gynybos nėra tekę matyti. N. Venckienė buvo suimta praėjusių metų vasarį, per šį laiką jos gynėjai rašė daugybę skundų norėdami sustabdyti ekstradiciją.
Vis dėlto, prokuroro teigimu, ne tik skundų rašymas, bet ir kitos priemonės buvo agresyvios. „Kai į teisinį procesą įtraukiami politikai, formuojama neigiama nuomonė apie valstybę“, – agresyvios gynybos dalis vardijo prokuroras.
T. Krušna tvirtino, kad, jo nuomone, byla greitai turėtų pasiekti teismą. „Jei nebus trikdžių, – teigė prokuroras. – Bet kas siejasi su prokuratūros būtinais atlikti veiksmais, jie yra padaryti.“
Prokuroras taip pat dėkojo JAV kolegoms už pagalbą ir sėkmingai atliktą darbą.
N. Venckienės gabenimas į Lietuvą buvo itin slaptas, tačiau prokuroras teigė, kad ne slaptesnis nei ankstesni konvojavimai.
Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę, JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų: dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR Baudžiamojo kodekso (BK) 231 str. 1 d.), dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (LR BK 245 str.), dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.), dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.).
Dėl N. Venckienės Generalinė prokuratūra sušaukė trumpąją spaudos konferenciją vėlyvą trečiadienio vakarą, po to, kai, šaltinių duomenimis, ji buvo pargabenta į Lietuvą.
Jos buvo laukiama ir trečiadienio vakarą Vilniaus oro uoste. Tačiau, nors N. Venckienės palaikytojai socialiniuose tinkluose būrėsi ir tvirtino, kad vyks jos pasitikti, į oro uostą neatvyko nė vienas.
Po spaudos konferencijos – sūnaus pasipiktinimas
„Prokuroras per tiesioginę transliaciją arba melavo arba yra nesusipažinęs su JAV teismo dokumentais, – socialiniame tinkle po konferencijos iš prokuratūros teigė N. Venckienės sūnus Karolis Venckus. – Ilinojaus teisėjas D. Martin teismo posėdyje tiesiogiai pasisakė apie kaltinimą „dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo“ ir neleido mamos išduoti Lietuvai dėl šio kaltinimo, jis teismo posėdyje pasakė „O prie ko čia Venckienė?“.
Nuo praėjusių metų vasario buvo kalinama JAV
Nuo praėjusių metų vasario N. Venckienė buvo kalinama Čikagos kalėjime. Jungtinių Amerikos Valstijų teismas ekstradiciją patvirtino dar praėjusių metų liepą, tačiau visą laiką, kol ji buvo kalinama JAV, jos advokatai siekė sustabdyti šį procesą.
Pastarąjį kartą, vasaros pabaigoje, jie kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą prašydami peržiūrėti ekstradicijos įstatymą. Tuomet teisėsauga sustabdė ekstradiciją trisdešimčiai dienų, tačiau nepraėjus šiam terminui atmetė prašymą.
Po prašymo atmetimo jos sūnus Karolis Venckus feisbuke paviešino prašymą vienytis ir paskelbė, kad tai buvo paskutinis ginklas jų teisinėje kovoje, siekiant sustabdyti ekstradiciją.
Apie tai, kad N. Venckienė jau gabenama į Lietuvą, pirmiausia paskelbė partija „Drąsos kelias“. Vėliau DELFI tai patvirtino ir K. Venckus, jis teigė, kad vos prieš kelias valandas jam iš kalėjimo mama atsiuntė žinutę: „Karoliuk, jie mane paima šiandien, dabar. Pasakė, kad pasiimčiau viską, ką turiu. Labai labai tave myliu.“
Ir nors iš pradžių Lietuvos teisėsauga nenorėjo komentuoti „Drąsos kelio“ paskleistos informacijos, kiek vėliau Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis patvirtino, kad ekstradicija jau vykdoma, bet nenorėjo atskleisti, kada N. Venckienė pasieks Lietuvą.
Ikiteisminis tyrimas dėl N. Venckienei pateiktų įtarimų dar nėra baigtas, tad jis bus tęsiamas. O jei N. Venckienė tolesnio proceso metu bus nuteista ir jai bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, iš jos trukmės bus išskaičiuotas tas laikas, kurį ji praleido JAV kalėjime.
Nuo 2018-ųjų pradžios N. Venckienė buvo laikoma neįprastame JAV kalėjime. Jis buvo pastatytas dar 1975 m., neįprastos formos įkalinimo įstaigos pastatą suprojektavo architektas Harris Weese.
Pranešama, kad kai kuriomis savybėmis Čikagos kalėjimas yra unikalus, palyginus su kitomis federalinių kalėjimų įstaigomis: kiekvieno pastato aukšte yra vos keliolikos centimetrų pločio ir keliasdešimt centimetrų ilgio plyšio langas. Tai esą užtikrina, kad kaliniai nepaspruks į laisvę.
Vienu metu šioje įkalinimo įstaigoje gali būti įkalinta 670 žmonių.
N. Venckienės pasekėjai ją palaikė ir JAV, ten, kol ji buvo laikoma kalėjime, buvo rengiamos palaikymo akcijos.