Ikiteisminis tyrimas dėl Šriūbėnų neteisėto praturtėjimo pradėtas po DELFI publikacijų apie tuomečio aplinkos viceministro sandorius ir turtus. DELFI pavyko gauti duomenis apie S. Šriūbėno turtą, jų tikslumą patvirtino Registrų centras, o pats viceministras tuomet tvirtino neatpažįstantis dalies savo turto.
Byla buvo pasiekusi teismą, tačiau teismas sausį ją grąžino prokurorams dėl procesinių trūkumų. Keletą mėnesių pasikankinę prokurorai nutarė antrą kartą laimės teisme nebandyti – tyrimas Šriūbėnų atžvilgiu nutrauktas.
„Vasario 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatais, nutarė papildyti ikiteisminį tyrimą bei pavedė tyrėjams atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Įvertinus papildomai surinktus duomenis ir pateiktą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą konstatuota, jog byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, jog minėtų asmenų turtas įgytas iš neteisėtų pajamų. (…) Vien tas faktas, jog dalis minėtų asmenų pateiktų deklaracijų yra galimai klaidingos, savaime dar nereiškia, jog laikotarpyje nuo 1994 iki 2011 m. gautos pajamos ir turimas turtas buvo ar galėjo būti įgytas iš nusikalstamos veikos, todėl gegužės 15 d. prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą“, - nurodoma Generalinės prokuratūros DELFI pateiktame komentare.
Beje, teisme S. Šriūbėną gynė buvęs prokuroras, į advokatūrą pasukęs daugelio rezonansinių bylų tyrėjas Mindaugas Dūda.
Neprisiminė nuosavo turto
2012 m. DELFI rašė apie S. Šriūbėno turtus. Butai Vilniaus Naujamiesčio, Antakalnio ir Perkūnkiemio rajonuose, namas prestižiniame Užupio rajone, Dailidžių gatvėje – tai tik dalis tada atskleisto buvusio ir esamo politiko turto sąrašo.
Daugelis turto įgyta tais metais, kai S. Šriūbėnas darbavosi sostinės savivaldybės įmonėje „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabartinis pavadinimas – „Vilniaus vystymo kompanija“). Tarp įmonių, iš kurių įgytas nekilnojamasis turtas, buvo tuo metu didelius savivaldybės užsakymus gavusios įmonės. Pavyzdžiui, Gedimino prospektą rekonstravusi statybų įmonė „Luidas“.
Paprašytas pakomentuoti šį sąrašą, tuometis viceministras DELFI pareiškė neatpažįstantis turto, kurio sąsajas su juo patvirtino Registrų centras.
„Nesigilindamas į detales norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį bei pažymėti, kad iš Jūsų pateiktų duomenų dalis objektų apskritai man nėra girdėti, kiti nurodyti klaidingai, todėl šių duomenų, saugodamas savo šeimos narių privatumą, papildomai komentuoti negaliu“, - tada dėstė S. Šriūbėnas.
Po kurio laiko politikas tapo įtariamuoju. Ir sykiu puolė tikslinti savo turto deklaraciją.
Tikslindamas turto deklaracijos už 2011 metus duomenis, buvęs viceministras smarkiai pakoregavo savo privalomo registruoti turto grafą. Joje, pavyzdžiui, deklaruojamas valdomas NT.
Dar dirbdamas viceministru, S. Šriūbėnas deklaravo privalomo registruoti turto už kiek daugiau nei 896 tūkst. Lt. Pernai „Valstybės žinių“ paskelbtoje patikslintoje deklaracijoje šis skaičius išsipūtė beveik dvigubai – iki maždaug 1,74 mln. Lt.
Ir tai ne vienintelė vieta, kur apsiskaičiavo S. Šriūbėnas. Pirminėje turto deklaracijoje jis nurodė turįs beveik 1,15 mln. Lt piniginių lėšų. Čia, pasirodo, politikas smarkiai suklydo – patikslintoje deklaracijoje jis nurodė turįs tik 280,82 tūkst. Lt santaupų.
Pirminėje turto deklaracijoje už 2011 metus S. Šriūbėnas iš viso deklaravo turto už maždaug 2,045 mln. Lt. Tikslindamas deklaraciją, jis nurodė turįs truputį mažiau – 2,025 mln. Lt.
S. Šriūbėnas teisėsaugos akiratyje atsidūrė pasikeitus galimybėms tirti neteisėto praturtėjimo atvejus. Vis dėlto dar nė vienas įtariamasis nesulaukė teismo nuosprendžio – aiškėja, kad baudžiamojo persekiojimo dėl neteisėto praturtėjimo mechanizmas pilnas spragų, ir daugelis įtariamųjų gali tikėtis išteisinamųjų nuosprendžių ar, kaip šiuo atveju, tyrimų grąžinimo prokurorams ir jų nutraukimo.