„Kreipimasis jau pasirašytas“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
Pasak jo, teisėsauga nori pareikšti įtarimus R.Paksui prekyba poveikiu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka tyrimą, ar žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pareikšti įtarimai prekyba poveikiu.
Tiek R.Paksas, tiek G.Vainauskas savo kaltę neigia.
Po to, kai Europos Parlamentas gauna prašymą dėl neliečiamybės panaikinimo, jis turi būti paskelbtas parlamente. Tuomet jis perduodamas svarstyti atsakingam komitetui, kuris gali iškviesti asmenį paaiškinti savo poziciją. Komitetas taip pat yra įgaliotas užklausti nacionalinių teisėsaugos institucijų papildomos informacijos. Vėliau komitetas motyvuotai pasiūlo - naikinti neliečiamybę ar ne, o galutinį sprendimą balsavimu priima Europos Parlamentas.
Tai ne pirmas kartais, kai Lietuvos teisėsauga kreipiasi į Europos Parlamentą dėl šalies politiko teisinės neliečiamybės naikinimo. Anksčiau Europos Parlamentas yra kelis kartus nusprendęs naikinti neliečiamybę Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui.
Tiriant Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, V.Uspaskichui Europos Parlamentas teisinę neliečiamybę buvo panaikinęs 2010 metais. Antrą kartą V.Uspskichui Europos Parlamentas teisinę neliečiamybę panaikino 2015 metais, kai „juodosios buhalterijos“ bylą nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Dar kartą neliečiamybė V.Uspaskicui naikinta prokurorams siekiant jį patraukti atsakomybėn už teismo įžeidimą. Prašymų dėl neliečiamybės panaikinimo nagrinėjimas Europos Parlamente užtrunka ne vieną mėnesį ar net metus.
R. Paksas: Lietuva siekia pateisinti vengimą leisti man dalyvauti rinkimuose
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas teigia, kad kreipdamasi į Europos Parlamentą dėl teisinės neliečiamybės naikinimo, Lietuva siekia pateisinti vengimą keisti Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią jam kandidatuoti į Seimą ir prezidento postą.
„Aš puikiai suprantu, kad pats tas žaidimas buvo užsuktas ne tam, kad aš pasilikčiau liudytoju ar specialiuoju liudytoju, bet tam, kad tą procesą būtų galima vynioti, sukti, viešinti, išeiti į platesnius vandenis, šiuo atveju į Europos Parlamentą“, – BNS ketvirtadienį sakė R.Paksas.
„Paskutinis terminas yra liepos 15 diena. Lietuva turi išeiti su raportu ir pasakyti, kas yra padaryta, siekiant įgyvendinti Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. (...) Aš manau, kad, viena vertus, tai yra susiję su tuo, kad dabartinė valdžia, kuri stengiasi išvengti tų sprendimų, išmeta tokį kozirį, kad siekiama pareikšti įtarimus“, – pridūrė jis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad stebėdamos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimą Europos institucijos „žiūrį į valstybę, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija“.
„Būtent Teisingumo ministerija rašo raštus į Priežiūros komitetą, kad mes ten labai stengiamės, (...) bet čia yra netiesa“, – kalbėjo R.Paksas.