Nors prokurorai nustatė, kad leidimai išduoti pažeidžiant teisės aktus, tačiau atkreipė dėmesį, kad namų savininkams nėra užkirstas kelias pašalinti pažeidimus.
Tyrimą pradėjo po mero kreipimosi
Pernai vasarą Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas kreipėsi į prokurorus ir nurodė, kad leidimai statyboms galėjo būti išduoti neteisėtai, nes sklypai, kuriuose stovi abu namai, patenka į vandenvietės griežto režimo apsaugos zoną. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo.
Tačiau penktadienį pranešta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto piktnaudžiavimo.
„Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – pranešė prokuratūra.
Ikiteisminio tyrimo metu siekta nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, išduodant leidimus statyti gyvenamuosius namus žemės sklypuose sostinės Laurų g. 54 ir 56, kurie patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje taip pat buvo pradėtas tyrimas ir dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Išduoti pažeidžiant teisės aktus
Prokuratūra pranešė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2015 m. ir 2018 m. statybą leidžiantys dokumentai statyti gyvenamuosius namus Laurų g. dviejuose žemės sklypuose, patenkančiuose į vandenviečių apsaugos zoną, buvo išduoti pažeidžiant teisės aktus, nesilaikant Civilinio kodekso, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Pagal šiuo metu galiojantį Bendrąjį planą, ginčo žemės sklypai pažymėti kaip patenkantys į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos zoną, todėl darytina išvada, kad šiose sklypuose galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas neprieštarauja šiuo metu galiojančiam šios teritorijos naudojimo būdui.
Tyrimo metu atsižvelgta į aplinkybes, kad 2023 m. spalio mėn. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo statinių Laurų g. 54 ir 56 savininkus apie galimybę pažeidimus pašalinti.
„Įvertinus susiklosčiusią situaciją matyti, kad asmenims nėra užkertamas kelias, atlikus privalomas procedūras, pažeidimus pašalinti, o kilę padariniai gali būti koreguojami“, – teigiama pranešime.
Įvertinusi tyrimo metu surinktų duomenų visumą, prokurorė nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad nebuvo gauta konkrečių, neginčytinų, objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus.
„Pagal kompetenciją atlikti valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiksmai, nesant konkrečių faktinių duomenų apie neteisėtą suinteresuotumą, neteisėtus susitarimus ar darytą įtaką, priimant sprendimus, ar kitas korupcinio pobūdžio paskatas, negali būti vertinami kaip nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamąja prasme“, – teigiama pranešime.
Mero skundas atmestas
Pernai lapkritį Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nutarime konstatuota, kad, atlikus dviejų žemės sklypų, esančių Laurų g. 54 ir 56 Vilniuje, suformavimo požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonoje ir gyvenamųjų namų statybą juose leidusių dokumentų išdavimo tyrimą bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, nenustatytas teisinis pagrindas taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones.
Su tokiu prokurorės sprendimu nesutiko Vilniaus miesto savivaldybės meras, nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones, pateikęs skundą aukštesniajam prokurorui.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, kaip aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės mero V. Benkunsko skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkritį priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir atsisakė tenkinti mero skundą.
Išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės mero skundą bei susipažinusi su skundžiamu nutarimu Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė konstatavo, kad atlikto tyrimo metu visi sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys buvo išsamiai, pakankama apimtimi bei kompleksiškai ištirti ir teisiškai kvalifikuotai įvertinti, buvo atliktas realus ir visapusis faktinių aplinkybių tyrimas, tačiau duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad buvo pažeisti saugomų teritorijų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu – ir viešasis interesas, nebuvo gauta, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės priimtas sprendimas atsisakyti taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones yra teisėtas ir pagrįstas.
Aukštesniojo prokuroro nutarime taip pat nurodoma, kad skunde minimą statybą leidžiančių dokumentų neatitikimą Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams iš esmės nulėmė pačios savivaldybės veiksmai ir institucijų, kompetentingų spręsti šios vandenvietės ribų pakeitimo klausimą, neveikimas.
„Svarbia aplinkybe pripažinta ir dabartiniams žemės sklypų savininkams savivaldybės veiksmais sukurti teisėti lūkesčiai“, – teigiama pranešime.
Aukštesniojo prokuroro priimtas nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
Delfi rašė, kad Statybos inspekcijai nustačius, kad vaizdingoje vietoje prie Neries stovintys parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio bei buvusio sostinės mero Juozo Imbraso namai pastatyti išdavus neteisėtus leidimus, šie inspekcijai pasiūlė sudaryti taikos sutartį.
Ja prašoma metams atidėti terminą, per kurį turi būti pašalinti pažeidimai. Buvęs ir esamas politikai tikina, kad dėl situacijos neva kalta sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“.