Apie tai antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, teismui perdavusi didelio rezonanso sulaukusią šnipinėjimo bylą.
Anot prokurorų, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstama veika galimai vyko nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio mėnesio, o A. Paleckis ir D. Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, kurių vienas iš jų teismo pripažintas kaltu sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galimai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Tyrimo metu pareigūnai gavo duomenų apie konkrečias užsienio valstybės žvalgybos pareigūnų užduotis, kurias pavesta atlikti įtariamiesiems D. Bertauskui ir A. Paleckiui. Be to, nustatyta, kad jie ryšius palaikė ne tik elektroniniais ryšiais, bet ir tiesioginių susitikimų metu – išvykstant į Rusijos Federaciją, Baltarusijos Respubliką.
Kriminalinę žvalgybą atlikę VSD žvalgybininkai taip pat nustatė, kad įtariamieji galimai palaikė ryšius su kitais asmenimis, kurie taip pat bendradarbiavo su Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijomis ir joms teikė informaciją.
Pareigūnai teigia, kad šnipinėjimu kaltinami A. Paleckis ir D. Bertauskas turėjo užmegzti kontaktus su Rusijos Federacijos politinės partijos atstovais siekiant vienos iš Lietuvos Respublikoje registruotų partijų finansavimo bei pagalbą užmezgant verslo kontaktus.
Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims, tyrimo duomenimis, buvo suformuotos dvi užduotys – pagal pateiktus sąrašus surinkti duomenis apie teisėjų, prokurorų bei kitų asmenų, susijusių su Sausio 13-osios bylos tyrimu ir nagrinėjimu gyvenamąsias vietas. Taip pat kaltinamųjų buvo prašoma surasti valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo J. Melio sveikatos būklę. Taip buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J. Melio skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas.
J. Meliui teismas yra skyręs 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamoji byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris turi nuspręsti, koks teismas ją nagrinės.
Šnipinėjimu kaltinamo A. Paleckio tėvas, buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis naujienų agentūrai BNS teigė pirmadienį su sūnumi kalbėjęs telefonu.
„Dėl koronaviruso negalim lankyt, bet jis paskambina telefonu ir mes vakar kalbėjome“, – sakė J. V. Paleckis. Jis teigė, kad A. Paleckis netekęs daug svorio, taip pat tikisi atvirų teismo posėdžių.
A. Paleckis suimtas laikomas nuo 2018 metų spalio, jis savo kaltės nepripažįsta.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai. Bendromis Valstybės saugumo departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir Generalinės prokuratūros prokurorų pastangomis buvo išaiškintas šis Lietuvos valstybės saugumui pavojingas sunkus nusikaltimas.
Delfi primena, kad Rusijos teisėsauga 2018 m. vasarą paskelbė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, tyrusiems ir nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.