Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį pradėjo nagrinėti DP juodosios buhalterijos byloje valstybinį kaltinimą palaikančio Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko skundą, kuriuo Vilniaus apygardos teismas „darbiečiams“ neuždraudė susijungti su „tvarkiečiais“.
Į apeliacinio skundo nagrinėjimą atvyko DP atstovaujantis advokatas Vladimiras Buslovičius ir Violeta Buzienė (ją teismas į bylą paskyrė kaip valstybės advokatę) ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, prokuroras S. Verseckas.
Prokuroras siekia, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktai DP būtų taikoma procesinė prievartos priemonė – draudimas apriboti partijos, kaip juridinio asmens, veiklą, ją likviduoti ar reorganizuoti kai juridinį asmenį.
Pasak prokuroro, leidus DP jungtis su kita parlamentine partija nebebūtų galima jos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Jeigu būtų leista susijungti šioms partijoms ir DP išnyktų kaip juridinis asmuo, ar mes turėtume galimybę priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį šio pasibaigusio juridinio asmens atžvilgiu – susidurtume su situacija, kad išnyktų objektas“, – teisme pažymėjo prokuroras.
Prokuroro teigimu, parlamentinių partijų jungtuvės taip pat sutrukdytų baudžiamajam procesui.
Pasak prokuroro, siekis reorganizuoti partiją sukuriant naują juridinį asmenį taip pat yra politinės veiklos forma, kuri gali būti ribojama. „Civiliniame kodekse numatyti civilinių teisių ir pareigų bei civilinės atsakomybės perėjimas reorganizuotam asmeniui netaikytinas baudžiamosios atsakomybės klausimu“, – sakė jis.
S. Versecko teigimu, prokuratūra neprašo riboti fizinių asmenų teisės dalyvauti ar nedalyvauti kurio nors juridinio asmens veikloje.
„Galima priešingą nuomonę išdėstyti – partijoms nusprendus reorganizuotis, susijungti į vieną politinį darinį, gal būt bus pažeista tų fizinių asmenų teisė, kurie norėtų dalyvauti ne kažkokiame jungtiniame darinyje, bet būtent atskirame darinyje, tokiame kaip DP ar partija „Tvarka ir teisingumas“, – sakė jis.
Tuo metu DP advokatas V. Buslovičius pažymėjo, kad kategoriškai nesutinka su valstybinio kaltintojo pozicija ir pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas priėmė teisingą nutartį.
„Teismas suprato, kas yra politinės partijos veikla – tai partijos narių dalyvavimas politikoje, – sakė advokatas. – Jeigu būtų pritaikytos procesinės prievartos priemonės, susidarytų tokia situacija, kad partijai būtų uždrausta užsiimti savo tiesiogine veikla – politika. Uždrausti užsiimti tiesiogine veikla dar neišnagrinėjus baudžiamosios bylos jau būtų pritaikyta viena griežčiausių bausmių. Veiklos sustabdymas ar likvidavimas reiškia tą patį.“
V. Gapšys taip pat teismo prašė palikti galimybę leisti jungtis partijoms, nes kitaip būtų pažeista Konstitucija, kurioje draudžiama riboti asmenų jungimąsi į politines partijas.
„Baudžiamajame procese numatyta, kad gali būti apribota tik veikla, o ne statusas – vien tai, kad kažkas pasaulyje gali įvykti, o prokuroras bet kokia kaina siekia tai sustabdyti, nereiškia, kad jam galima tai padaryti“, – pažymėjo teisiamas Seimo vicepirmininkas.
V. Gapšys taip pat užsiminė, kad reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), jeigu teismas nuspręstų plečiamai aiškinti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatas.
„Manau, tokiu atveju reikėtų atitinkamo teisinio vertinimo, bet tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta apriboti politinės partijos veiklą ta apimtimi, kad nebūtų leista jai reorganizuotis, jinai pažeistų piliečių teises pagal Konstitucijos 35 straipsnį – vienytis į politines partijas ir į tokias politines partijas kaip jie nori. KT nutarimuose aiškiai pasakyta, kad tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai negalima trukdyti piliečiams išreikšti tokios savo valios, todėl šiuo atveju manau, jog tai būtų valstybės institucijų kišimasis“.
Ar bus leista partijoms jungtis, Lietuvos apeliacinis teismas paskelbs antradienį. Ši teismo nutartis bus galutinė ir neskundžiama.
Teismas mano, kad atsakomybė neišnyks 3 m. po susijungimo
Vilniaus apygardos teismas prokurorų prašymą buvo atmetęs, nes mano, kad nėra jokių kliūčių reorganizuoto juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pasak teismo, pagal įstatymus, naujas juridinis asmuo trejus metus bus atsakingas už DP veiksmus – jeigu DP susijungs su „Tvarka ir teisingumu“ bei būtų įkurtas naujas juridinis asmuo, jam būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę dar trejus metus ir po jo įkūrimo.
Baudžiamoji byla dėl galimos „juodosios buhalterijos“ toliau turėtų būti nagrinėjama pirmadienį, kovo 18-ąją.
Bylos duomenimis, DP kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų.
Kaltinimų sulaukė ne tik DP kaip juridinis asmuo, bet ir „darbiečių“ pirmininkas Viktoras Uspaskichas, Seimo pirmasis vicepirmininkas V. Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė bei buvusi finansinė Marina Liutkevičienė.