„Tai tikrai nepadeda, - DELFI pirmadienį teigė Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, komentuodamas nesėkmingus bandymus į apklausą prisikviesti istoriką. – Žmogui naudinga duoti parodymus: jis galėtų pasakyti, darė ar nedarė, kuo pateisina savo veiksmus. Mums būtų paprasčiau. O dabar tenka po kruopelytę rankioti iš archyvinių dokumentų, padedant istorikams, lyg dėlioti „puzlą“ – krašteliai yra, bet be pagrindinio piešinio“.
Akstinas pradėti tyrimą buvo paties Y. Arado prisiminimai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai rado dokumentų, patvirtinančių dalį juose pateiktos informacijos, todėl kreipėsi į pareigūnus.
Šis tyrimas apima daugiau nei pusšimčio asmenų veiklą, vienas iš jų – Y. Aradas. Per 20 žmonių jau yra mirę, kitų kol kas ieškoma, kai kurių tapatybių dar nepavyko nustatyti. Buvęs Izraelio Holokausto muziejaus vadovas, anuomet neturėjęs nė dvidešimties, yra kol kas vienintelis žinomas gyvas iš šių asmenų.
Manoma, kad šis sovietų partizanų būrys ne tik kovojo su nacių okupacija, bet ir užpuldavo civilius, kai kuriuos nužudydavo, degindavo jų namus. Žudyti ir belaisviai, teisinantis, kad nėra kur dėti.
„Niekas neteigia, kad veiksmai kovojant su nacių pajėgomis yra kažkoks blogis. Bet atliekant kovos veiksmus tam tikrais atvejais buvo nesilaikoma tarptautinės humanitarinės ir karo teisės taisyklių, - aiškino prokuroras. – Atsakomybę už tokius veiksmus pripažino ir Niurnbergo tribunolas, ir dabartinė teisė. Juk partizanai buvo prilyginami sukarintai struktūrai, todėl jiems taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir reguliariajai kariuomenei – dėl civilių, belaisvių ir kitų dalykų“.
Anot R. Valentukevičiaus, tyrimo objektas nėra vien istoriko veikla, ji – tik vienas epizodas. Prokurorų akiratyje yra ir lietuvių veiksmai, mat kai kurie, prisidengdami partizanų kova, puldavo civilius.
Beje, prokurorų akiratyje yra ir kitas Y. Arado veiklos epizodas – pokario metais po partizanavimo jis esą dirbo NKVD, kuris vykdė gyventojų trėmimus, antisovietinio judėjimo aktyvistų egzekucijas.
Priekaištus vadina absurdiškais
Norėdami papildyti iš archyvų gautą informaciją, dar pernai birželį prokurorai kreipėsi į Izraelio teisingumo ministeriją ir paprašė leisti apklausti Y. Aradą. Šios institucijos atsakymas buvo neigiamas.
Lietuvos pareigūnai, vadovaudamiesi teisinės pagalbos sutartimi, tiesiogiai kreiptis į istoriką negali, nors net nežino, ar Y. Aradas buvo informuotas apie norą jį apklausti.
„Pranešimas apie įtarimą juk nėra kaltinamas, tėra noras nustatyti objektyvią tiesą, o ne apkaltinti vieną ar kitą asmenį, - Izraelio pareigūnų ir visuomenės veikėjų pasipiktinimą dėl žinomo Holokausto specialisto veiklos tyrimo malšino R. Valentukevičius. – Jo liudijimas padėtų greičiau priimti procesinį sprendimą – nutraukti tyrimą nesurinkus pakankamai įrodymų ar neradus kaltės arba bylą perduoti teismui. Tačiau ir tai dar nereiškia, kad asmuo kaltas. Tik įvertinęs visas aplinkybes kaltę pripažįsta teismas“.
Anot prokuroro, nors ir nepavyksta apklausti Y. Arado, tyrimas tęsiamas toliau. Tai darbą apsunkina, todėl kada tyrimas bus baigtas, kol kas nežinia: „Sprendimui jo (istoriko – DELFI) atžvilgiu pagrindo nėra. Atliekami tam tikri tyrimo veiksmai – išsiųsti paklausimai kitoms valstybėms, tiriami archyviniai dokumentai“.
Byloje nukentėjusiais pripažinta keturiolika asmenų, bet tiesioginių liudininkų esama nedaug – gyvi likę jau tik nukentėjusiųjų giminaičiai.
Praėjusią savaitę Izraelyje viešėjusiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui buvo įteiktas raštiškas protestas dėl šios bylos ir raginimas pasirūpinti, kad tyrimas būtų baigtas kuo greičiau.
„Tyrimas vykdomas griežtai pagal įstatymus. Panašūs prašymai negali turėti jokios įtakos. Mes, žinome, atsižvelgiame, jog tyrimas aktualus ir dvišaliams santykiams. Bet motyvas, esą tai yra žymus asmuo, todėl palikite ramybėje, yra absurdiškas“, - pažymėjo R. Valentukevičius.
Vadina kerštu už atskleistus nusikaltimus
Ilgametis Izraelio Holokausto muziejaus vadovas, buvęs partizanas ir nacių bei sovietų nusikaltimų Lietuvoje tyrėjas, šiuo metu 81 metų Y. Aradas yra davęs parodymus per lietuvių karo nusikaltėlių teismo procesus.
Itzhakas Rudnickis – tokia tikroji istoriko pavardė, kurią jis vėliau pasikeitė į hebrajišką, – gimė 1926-ųjų lapkričio 11-ąją Švenčionyse. Šalį 1941 m. užėmus vokiečių armijai, gete atsidūręs paauglys pradėjo aktyviai dalyvauti pogrindiniame judėjime.
Vėliau jaunuolis iš geto pabėgo ir prisijungė prie sovietų partizanų. Po karo Y. Aradas pateko į nelegaliai žmones į Izraelį gabenantį laivą, prisijungė prie elitinės žydų smogikų grupuotės „Palmach“, vėliau tarnavo šios šalies gynybos pajėgose, užsitarnavo brigados generolo laipsnį. 1972 m. iš mokymų korpuso vadovo pareigų atsistatydino.
Pats Y. Aradas tvirtina, esą jo veiklos tyrimas yra kerštas už atskleistus lietuvių, kolaboravusių su naciais, nusikaltimus.
Tyrimą dėl jo veiklos kritiškai įvertino ne tik Izraelio atstovai, bet ir kitų šalių žydų organizacijos.