Generalinės prokuratūros prokurorė Jurgita Jasiūnienė praeitą savaitę kreipėsi į VRK, prašydama leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn išrinktąjį EP narį.
Tai padaryti prokurorę įpareigojo Vilniaus apygardos teismas, nors prokurorė per posėdį praeitą antradienį išreiškė nuomonę, kad šiuo metu, jos nuomone, P. Gražulis imuniteto neturi. Prokurorė sakė, kad ji prieš posėdį konsultavosi su VRK teisininkais ir iš jų gavo išaiškinimą dėl P. Gražulio neliečiamybės.
„Vyriausioji rinkimų komisija birželio 12 d. gavo Generalinės prokuratūros kreipimąsi, kuriuo buvo prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn kandidatą į Europos Parlamento narius Petrą Gražulį ir kitaip suvaržyti jo laisvę. Birželio 13 d. VRK į šį kreipimąsi atsakė raštu informuodama, kad Rinkimų kodeksas nenumato imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės kandidatams į Europos Parlamento narius. Kitaip tariant, Petras Gražulis yra išrinktas į Europos Parlamentą, tačiau šiuo metu jis, Rinkimų kodekso prasme, imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo neturi“, – rašoma VRK atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės atsakyme Eltai.
VRK rašte Generalinei prokuratūrai taip pat pažymėjo, kad komisijai pagal kompetenciją nėra pavesta Lietuvos Respublikoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimo priežiūra, dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn EP narį ar kitaip suvaržyti jo laisvę reikėtų kreiptis į EP Pirmininką.
Ketvirtadienį P. Gražulio baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas surengė posėdį, tačiau bylos nagrinėjimo netęsė ir įpareigojo prokurorę kreiptis į EP dėl politiko neliečiamybės.
P. Gražulio bylos nagrinėjimą teismas ketina tęsti rugsėjį.
Nepavykus anksčiau suderinti teisiamojo posėdžio laiko, prokurorė įpareigota kreiptis į Europos Parlamentą dėl leidimo kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Nepavykus anksčiau suderinti teisiamojo posėdžio laiko, prokurorė įpareigota kreiptis į Europos Parlamentą dėl leidimo kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – rašoma teismo atsakyme Eltai.
Pasak teismo, Lietuvoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas nustato, kad EP narys Lietuvoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Seimo narys.
„Todėl Europos Parlamento nario neliečiamybę mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais – ELTA) reglamentuoja ir LR Seimo rinkimo įstatymas. Šio įstatymo 49 str. nustato, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė. Šios LR Seimo rinkimų įstatymo nuostatos taikytinos ir kandidatams į Europos Parlamentą narius, iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamentą posėdžio“, – nusprendė Vilniaus apygardos teismas.
Pasak jo, Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, kuri taikoma nuo 2012 m., sako, kad rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi ir kandidatai į Europos Parlamento narius ir jie rinkimų laikotarpiu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn be Vyriausios rinkimų komisijos leidimo.
Sekmadienį VRK patvirtino galutinius birželio 9 dieną vykusių rinkimų į EP rezultatus, išrinktų EP narių pažymėjimai bus įteikti šį penktadienį.
ELTA primena, kad už LGBTQ asmenų niekinimą teisiamas P. Gražulis per rinkimus Lietuvoje buvo išrinktas į Europos Parlamentą.
Praeitą savaitę vykusiame posėdyje Vilniaus apygardos teismas ketino tęsti bylos nagrinėjimą, klausytis baigiamųjų kalbų, tačiau politikui tapus išrinktuoju Europos Parlamento nariu, teisėjai, advokatai ir prokurorė sprendė, ar galima toliau nagrinėti bylą. Po trumpos pertraukos teisėjų kolegija paskelbė, kad reikia kreiptis į VRK dėl P. Gražulio.
Gegužę politikas davė parodymus teismui, jis kaltės nepripažino. P. Gražulis tvirtino ne niekinęs LGBTQ žmonių, o tik citavęs Šventąjį Raštą.
Šios bylos nagrinėjimas eina į pabaigą, per ankstesnius posėdžius buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusieji.
Buvęs Seimo narys P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.
Pasak prokuratūros, politikas įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
