Prokurorės požiūris į pažeistą viešąjį interesą tiesiog glumina: jį ginti būtų per brangu

Vilniaus savivaldybei sau pavaldžiai įmonei perdavus 108 nekilnojamojo turto objektus jie buvo parduoti, o prokuratūra konstatavo, kad perdavimas įvyko su pažeidimais. Tačiau šiandien prokurorė Dalia Kindurė viešąjį interesą gina tik dėl vieno atvejo. Delfi pasidomėjo, kodėl prokuratūra nemato reikalo siekti, kad visi 108 objektai grįžtų valstybei.

Pastatai įsigyti viešojo konkurso būdu

Vilniaus miesto savivaldybė sau pavaldžiai UAB „Start Vilnius“, kuri šiuo metu vadinasi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, 2014 m. perdavė iš viso 108 NT objektus. Tokį sprendimą 2014 m. rugsėjį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Taip 5888130 Lt buvo padidintas UAB „Start Vilnius“ įstatinis kapitalas. Piniginis įnašas sudarė 2500000 Lt, perduodamo nekilnojamojo turto vertė – 3388130 Lt.

Savivaldybės administracijos direktorius tų pačių metų spalį savo įsakymu leido viešojo konkurso būdu parduoti šį turtą. Galiausiai tai ir buvo padaryta: aukcionuose šie objektai buvo parduoti.

Vėliau į procesą įsikišus prokuratūrai buvo konstatuota, kad perdavimo metu buvo padaryta pažeidimų. Tačiau prokuratūra viešojo intereso ginti neskubėjo. Iki šiol ietys laužomos tik dėl vieno atvejo – M. Daukšos g. 5. Šie ūkio statiniai yra pačiame Vilniaus centre.

MB „Emtronika“ viešajame konkurse nusprendė įsigyti 12 parduodamų ūkinių pastatų. Pradinė kaina siekė 9209,92 Eur. Mažoji bendrija pasiūlė didžiausią kainą – 15200 Eur. Tarp trijų konkurso dalyvių ji buvo paskelbta pirkimo laimėtoja. 2015 m. kovą ši įmonė pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir galutinai užbaigė pirkimo procedūras.

Praėjus maždaug pusantrų metų po sandorio sudarymo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D. Kindurė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Juo prašyta naikinti MB „Emtronika“ nuosavybės teises į 2015 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytus pastatus.

Prokurorė: viešasis interesas buvo pažeistas

Galiausiai šis procesas persikėlė į teismą. Įdomu tai, kad grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2020 09 30 vykusio teismo posėdžio metu įpareigojo prokuratūrą pateikti vertinimą dėl viso savivaldybės ir valstybės turto realizavimo pagal 2014 m. savivaldybės sprendimą.

Prokuratūra nustatė, kad turto perdavimas savivaldybės įmonei vyko nesilaikant nustatytų reikalavimų.

„Akivaizdu, jog aprašo 10 p. nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi. Analizė, kokio dydžio pridėtinė vertė bus gauta investavus turtą, kokio dydžio bus reikalingos sąnaudos, nebuvo atlikta, taip pat nepadarytas tyrimas, kokį konkretų socialinį bei ekonominį rezultatą toks sprendimas sukurtų. Apsiribota tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis apie siekiamų investuoti pastatų būklę, jų panaudojimą, lėšas, reikalingas jų išlaikymui, priežiūrai ir pan., pateikiami tik abstraktūs bendro pobūdžio skaičiavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais (duomenimis).

Investavimo pagrindimo ydingumą rodo ir jo turinio prieštaringumas. Viena vertus, išvadoje teigiama, kad siekiamas investuoti savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas yra prastos būklės, jo išlaikymui, remontui yra būtinos investicijos, tačiau, kita vertus, jų perdavimas UAB „Start Vilnius“ siejamas su ekonominės naudos sukūrimu. Tokios išvados pagrindimo nėra pateikta. Taigi, nors išvadoje nurodoma, jog investuojant savivaldybės turtą tenkinami LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyti investavimo kriterijai, tačiau nėra pagrįsta, kaip šie kriterijai bus tenkinami ir įgyvendinti“, - teigiama prokurorės D. Kindurės 2020 m. lapkritį pasirašytame rašte.

Ten pat toliau pateikiama nemažai priekaištų Vilniaus miesto savivaldybei: „Prieš teikiant Vilniaus savivaldybės tarybai pasiūlymą investuoti, nebuvo atliktas norimo realizuoti investavimo projekto pelno ir sąnaudų apskaičiavimas, o pateiktas socialinis ir ekonominis pagrindimas buvo neinformatyvus ir paviršutiniškas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimas „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ prieštarauja LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 str. 2 d. tuo aspektu, kad jis nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas.

Vien tik deklaratyvių teiginių išsakymas negali būti vertinamas kaip pagrindimas, kurio reikalauja įstatymas ir jį įgyvendinęs aprašas. Ekonominis ir socialinis sprendimo investuoti savivaldybės turtą pagrindimas turėjo būti atliktas iki sprendimo projekto pateikimo svarstyti savivaldybės tarybai. Tik turėdama visą su tuo susijusią informaciją, savivaldybės taryba galėjo priimti LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintus reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl savivaldybei priklausančio turto investavimo.“

Galiausiai D. Kindurė konstatavo, kad savivaldybei perduodant jai priklausantį turtą viešasis interesas buvo pažeistas: „Vilniaus savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimas „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ priimtas neatlikus būtinų įstatyme numatytų veiksmų, galinčių turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, todėl jis yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ir jo pagrindu sudarytas sandoris pažeidžia viešosios teisės principą – savivaldybės turtas perduotas pažeidžiant nustatytą imperatyvų reguliavimą – teisės aktuose įtvirtintą turto perdavimo tvarką ir reguliavimo tikslus bei saugomas vertybes, konstatuotina, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeistas viešasis interesas.“

Viešąjį interesą ginti atsisakė

Nepaisant to, D. Kindurė 2020 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Ji apsiribojo tik M. Daukšos g. 5 atveju.

„Visgi, nepaisant teisės aktų pažeidimo, įvertinus tai, jog tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie objektyvūs duomenys, kurie pagrįstų Vilniaus savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ priede nurodytų 78 statinių, kurie yra išvardinti šio nutarimo 11 p., po viešojo konkurso įsigijusių asmenų ir vėliau iš jų šiuos statinius įsigijusių trečiųjų asmenų nesąžiningumą, įvertinus, kad imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimą lėmė valdžios institucijos (savivaldybės) kaltė, įvertinus įgijėjų teisėtus lūkesčius, teisinių santykių pastovumo ir proporcingumo principus, rezultatą, kurį duotų viešojo intereso gynimo priemonės, ir galimus bylinėjimosi kaštus, priimamas prokurorės sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, - tokį sprendimą priėmė D. Kindurė.

Prokurorė, įvertinusi savivaldybės kaltę dėl šiame nutarime aptartinų 78 statinių neteisėto perleidimo, pripažino, kad viešojo intereso gynimo priemonėmis būtų neproporcingai varžomi buvusių ir esamų statinių savininkų interesai, o viešojo intereso gynimo priemonės neleistų pasiekti racionalaus rezultato, iš kurio tiek visuomenė, tiek fizinis asmuo galėtų tikėtis protingos bei realiai apčiuopiamos naudos.

Be to, jos teigimu, ginti viešąjį interesą būtų per brangu: „Pastebėtina, kad viešojo intereso gynimo priemonės turėtų būti pripažįstamos neproporcingomis ir dėl bylinėjimosi kaštų, kurie gali nusverti rezultatą, kuris būtų gautas apgynus viešąjį interesą.“

Savivaldybė: gyventojai pastatus naudojo kaip savo

Skaitant teismo dokumentus matyti, kad teisme pretenzijų turi ir aplinkinių namų gyventojai, kurie mano turėję pirmenybę įsigyti parduodamus ūkio pastatus.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė teisme teigė, kad parduotuose ūkio pastatuose jie laikydavo kietąjį kurą: „Savo nepasitenkinimą gyventojai iš esmės grindė tuo, kad šiais ūkiniais statiniais, nors ir nebūdami jų tesėtais savininkais ir niekada nesikreipę į savivaldybę dėl šių statinių išpirkimo galimybių, gyventojai „nuo seno“ naudojosi jais kaip savo ir net laikė šiuos statinius savo penkių M. Daukšos g. 5, Vilniuje, esančių gyvenamųjų namų priklausiniais. Sužinoję, kad šiuos ūkinius statinius viešai vykdytame aukcione įsigijo privati bendrovė MB „Emtronika“, gyventojai, suprasdami, kad nėra teisėti šių ūkinių statinių valdytojai, atitinkamai ėmėsi ieškoti būdų, kaip ir toliau naudotis ūkiniais statiniais savo poreikiams.“

Dėl to, kaip teismui nurodė savivaldybė, nepatenkinti gyventojai kreipėsi į prokuratūrą ir į teismus.

Teismui savivaldybė taip pat dėstė: „Nuo pat 2017 m. net keletą kartų vis tikslindami savo ieškinių reikalavimus ir jų pagrindą, pradėdami naujas bylas bei prašydami jas sujungti, gyventojai iš esmės siekė ne apginti savo kokias nors faktiškai turimas ir pažeistas teises, o tiesiog norą, kad jų gyvenamojoje aplinkoje nebūtų vystomos rekonstrukcijos ar naujos statybos, ir kad „nuo seno kaip savo“ naudoti ginčo ūkiniai statiniai toliau liktų naudotis tik gyventojų reikmėms.“

Kodėl viešasis interesas neginamas dėl visų 108 pastatų?

Iš viso savivaldybė UAB „Start Vilnius“ perdavė 108 pastatus. Kodėl dėl absoliučiai visų statinių prokuratūra nesiėmė ginti viešojo intereso? Jei šiuo atveju (M. Daukšos g. 5) prokurorė siekia juos grąžinti valstybei, galbūt turėtų būti grąžinami visi 108 statiniai, nes jie visi savivaldybės įmonei perduoti tokiu pačiu principu?

Skaitant bylas susidaro įspūdis, kad aplinkiniai gyventojai pirmiausia galbūt gina ne viešąjį, bet asmeninį interesą. Jie bando pasiekti, kad parduotų pastatų savininkas jų kaimynystėje nepradėtų naujų statybų, kaip nurodė savivaldybė, jaučia nuoskaudą, kad nebegali parduotuose pastatuose laikyti kietojo kuro. Ar ginant privačius interesus būtinas prokuratūros dalyvavimas? Galbūt patys gyventojai galėtų savo asmeninius interesus individualiai ginti ir be prokuratūros įsikišimo?

Prokurorė D. Kindurė 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl dalies NT objektų perdavimo savivaldybės pavaldžiai įstaigai. Priede nurodyti 78 statiniai. Kodėl šiuo atveju prokurorė nebandė aiškintis šių objektų perleidimo ir pardavimo aplinkybių ir siekti statinių gražinimo savivaldybei, nors konstatavo, kad savivaldybė viešąjį interesą pažeidė? Tokius klausimus pateikėme prokuratūrai.

Prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė Delfi pripažino, kad viešasis interesas buvo pradėtas ginti gavus aplinkinių gyventojų skundą.

„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad 2016 m. prokuratūroje gavus M. Daukšos g. 5 gyventojų skundą dėl valstybinėje žemėje nesančių statinių pardavimo ir valstybinės žemės nuomos be aukciono sutarties visiems MB „Emtronika“ įsigytiems iš UAB „Start Vilnius“ statiniams M. Daukšos g. 5, Vilniuje, sudarymo, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2016 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino.

Civilinės bylos, pradėtos pagal gyventojų ir prokuroro, ginančio viešąjį interesą, buvo sujungtos ir ieškiniai vienoje byloje nagrinėjami kartu. Prokuroras vienu iš reikalavimų prašė grąžinti savivaldybei 12-ka MB „Emtronika“ įsigytų statinių M. Daukšos g. 5, Vilniuje. Šiuo metu civilinė byla yra išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, prokuroro patikslintas ieškinys patenkintas (teismo sprendimas neįsiteisėjęs). Teismo sprendime yra nurodyti motyvai dėl prokuroro patikslinto ieškinio pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo metu prokuratūroje buvo atliktas tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ ir vienas iš prokuroro priimtų sprendimų buvo 2020 m. lapkričio 20 d. priimtas nutarimas Nr. 2VI-92 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl dalies tarybos sprendimo priede nurodytų statinių perleidimo. Nutarimas priimtas įvertinus surinktus duomenis ir atsižvelgiant į tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes“, - teigė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Ji neatsakė į Delfi klausimą, dėl kurių dar iš 108 parduotų statinių prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą ir siekia, kad valstybė juos susigrąžintų? Taip pat neatsakė į klausimą, kodėl prokuratūra šiuo metu viešąjį interesą gina tik dėl vieno atvejo – M. Daukšos g. 5.

Pastatų pirkėjas: ginamas ne viešasis interesas, o privatus interesas

Registrų centro duomenimis, MB „Emtronika“ vadovas ir savininkas yra Mangirdas Liekis. Jo teigimu, prokurorė D. Kindurė ne kartą tikslino ieškinį: „Pareiškusi ieškinį dėl viešojo intereso gynimo prokurorė prašė panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį dėl dviejų pastatų pardavimo, po to tikslino ieškinį, jog prašo panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį dėl trijų pastatų pardavimo, o galutiniame patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą panaikinti sandorį dėl visų 12 pastatų pardavimo.“

M. Liekis laikėsi pozicijos, kad prokurorė, šiuo metu viešąjį interesą gindama tik dėl 1 atvejo iš 108, taiko dvigubus standartus, nes visi statiniai savivaldybės įmonei buvo perduoti ir parduoti tokiu pačiu principu.

„Mūsų žiniomis, prokurorė viešąjį interesą ėmėsi ginti tik dėl vienos, t. y. MB „Emtronika“ sudarytos pirkimo pardavimo sutarties, panaikinimo, o dėl kitų viešojo konkurso būdu parduotų statinių prokurorė yra priėmusi nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą. Manome, kad neturėtų būti teisinėje valstybėje taikomi dvigubi standartai, kai vertinant tas pačias faktines aplinkybes ir tuos pačius dokumentus gimsta skirtingi, kardinaliai priešingi sprendimai, dėl ko kyla pagrįsti nuogąstavimai, jog esame kažkieno interesų auka.

Manome, kad pastatus įsigijome sąžiningai ir teisėtai, tai bandome įrodyti teisinėmis priemonėmis, bet jeigu teismas nuspręstų, kad yra kitaip, tai toks sprendimas turėtų būti priimtas dėl visų 108 statinių, o ne tik dėl MB „Emtronika“ įgytų statinių“, - teigė M. Liekis.

Kokie ūkio pastatų M. Daukšos g. 5 pirkėjo santykiai su kaimynais? Kaip vertinate jų pretenzijas?

M. Liekis pateikė štai tokį atsakymą: „Akivaizdu, kad yra ginamas ne viešasis, o šiuo atveju konkrečių asmenų interesas. Daugiau nei pusantrų metų po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo niekas jokių pretenzijų MB „Emtronika“ dėl įgytų statinių nereiškė, santykiai su gyventojais buvo neutralūs, tačiau situacija pasikeitė MB „Emtronika“ pristačius savo planus vystyti įsigytą teritoriją. Pradžioje MB „Emtronikai“ buvo siūloma pastatus perleisti (pasiūlymas buvo pateiktas A. Neniškio), po to pastatai buvo pradėti gadinti (naikinti), pasipylė skundai valstybės institucijoms.

Vertinant byloje surinktus įrodymus kyla įvairių minčių ir galimų scenarijų. Vienas iš jų, kad prokuratūros pagalba norima grąžinti pastatus Vilniaus miesto savivaldybei ir pasinaudojus lengvatinėmis sąlygomis iš savivaldybės juos įgyti nuosavybėn.“

Prokurorė D. Kindurė 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl NT objektų perdavimo ir pardavimo. Priede nurodyti 78 statiniai. Prokurorė nurodė, kad ginti viešąjį interesą dėl visų statinių būtų per brangu. Kaip vertinate tai, kad šiuo atveju prokurorė nebandė aiškintis šių objektų perdavimo ir pardavimo aplinkybių, o galiausiai nesiekė jų sugrąžinti savivaldybei?

„Tai parodo, kad yra taikomi dvigubi standartai ir prokurorei nėra svarbus viešasis interesas, o svarbu tik tai, kad būtų panaikinta konkreti, tarp MB „Emtronika“ ir UAB „Start Vilnius“ sudaryta pirkimo pardavimo sutartis.

Manome, kad šiuo atveju yra ginamas ne viešasis, o privatus interesas. Taip pat esame tikri, kad pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, esame sąžiningi pastatų savininkai ir tikimės, kad aukštesnės instancijos teismas būtent tai ir konstatuos išnagrinėjęs bylą“, - teigė M. Liekis.

Kiti ginčai išspręsti taikiai

Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu teisme užima atsakovo poziciją. Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, kad kol byla nėra galutinai išnagrinėta, savivaldybė nuo detalių komentarų susilaiko.

Anot savivaldybės, prokuratūra šiuo metu siekia savivaldybei grąžinti 12 objektų, esančių M. Daukšos g. 5, anksčiau siekė grąžinti dar 9, tačiau galiausiai situacija buvo išspręsta taikiai.

„Prokuratūra teisme reikalavo grąžinti 12 ūkinių pastatų, kurie buvo parduoti MB „Emtronika“, taip pat 9 objektus, kurie buvo perduoti UAB „Start Vilnius“, kuri vėliau buvo prijungta prie UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Dėl pastarųjų 9 objektų grąžinimo savivaldybei susitarta taikiai – pastatai grąžinti. Prokuratūra dėl to, kokius pastatus reikalaus grąžinti, atliko atskirą tyrimą, todėl savarankiškai suformulavo ieškinį teisme, nurodžiusi konkrečius grąžintinus objektus“, - teigė G. Grubinskas.