Prokurorų dokumentuose – skandalingos Vilniaus kunigo nuodėmės: po sekso – tūkstančiai eurų

Jauną vaikiną į savo lovą nuolat tempęsis ir jo kūnu naudojęsis ne tik Lietuvoje, bet ir Vatikane gerbiamas kunigas pinigais švaistėsi ir į kairę, ir į dešinę – aiškėja, kad po kone kiekvieno susitikimo, kuris vykdavo dvasininko namuose, į jaunuolio sąskaitą įplaukdavo įspūdingos eurų sumos. Dabar kunigas teisinasi, kad juos vaikinui tik skolino, nors nebuvo sudaręs jokios paskolos sutarties, o mokėjimo paskirtyje būdavo nurodyti visiškai kitokie dalykai – tūkstančiai eurų buvo skirti “tūsui“, „išlaidų kompensavimui“ ar „pragyvenimui“.

Lietuvos katalikų bažnyčios laukia nelengvas išbandymas – kol kas dar neaišku, kaip Vatikanas pažiūrės į tai, kad šis kunigas ne vienerius metus lytiškai santykiavęs su nepilnamečiu, o vėliau ir pilnametystės sulaukusiu jaunuoliu, tai nuslėpė ne tik nuo bažnyčios vadovų.

Prieš savaitę Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kad nutraukia ikiteisminį tyrimą, kurį vos prieš keletą mėnesių buvo atnaujinusi – tai istorija apie jauną vaikiną, vardu Mantas, kuris interviu Delfi.lt nurodė, jog patyrė seksualinę prievartą iš Vilniaus arkikatedroje kancleriu dirbančio dvasininko. Jis – Kęstutis Palikša.

Kad tyrimas yra nutrauktas, šiuo metu už grotų už tai, kad iš K. Palikšos banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 7 tūkstančius eurų kaip „Kalėdinę dovaną“, esantis Mantas sužinojo atsitiktinai – kalėjime neturėjo ką veikti ir pasižiūrėjo televizijos žinias, kuriose ir buvo pranešta, jog nieko jis neįrodė, vos ne visų gerbiamą kunigą K. Palikšą apšmeižė, kai viešai kaltino pedofilija.

O šis pranešimas tiek televizijos žinių laidose, tiek naujienų portaluose atsirado tik dėl to, kad Generalinė prokuratūra nusprendė nedelsti – visuomenė turi teisę pirmiau žinoti, o apie nusikaltimą papasakojęs žmogus tegul palaukia, bus atsiųstas oficialus raštas.

Prokurorai nustatė, kad tuo metu, kai Mantas turėjo lytinių santykių su kunigu K. Palikša, jau buvo sulaukęs 16 metų, prieš jį prievarta nebuvo naudota, todėl dvasininko „veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip moralės ir dorovės neatitinkantis elgesys, bet neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės“.

Pareigūnai siekė įrodyti, koks yra niekingas ir nedoras „galimas nukentėjusysis“, viešai prabilęs apie, anot prokurorų, „galimai patirtą seksualinę prievartą“.

„Tyrimo metu, siekiant atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas, išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, buvo apklaustas ir galimai nukentėjęs jaunuolis, kiti liudytojai, galėję suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, atlikti papildomi tyrimo veiksmai, – buvo viešai skelbiamame prokuratūros pranešime. – Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad byloje buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, imtasi visų galimų procesinių priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti visas bylos aplinkybes, tačiau tyrimo metu gauti duomenys neleidžia daryti kategoriškų ir neginčijamų išvadų, jog asmens atžvilgiu buvo padarytos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Konstatuota, jog seksualinių santykių metu jaunuoliui buvo daugiau negu 16 metų, seksualiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu, nenustatyta, kad prieš jaunuolį būtų naudoti prievartiniai veiksmai. Nesant objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.“

Tai, kas glaustai buvo surašyta žiniasklaidai išplatintame pranešime, niekam ir neturėtų sukelti įtarimų. Bet sukėlė, kai šis nutarimas atsidūrė Mantui atstovaujančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) pasamdyto advokato rankose – vos tik spaudoje pamatęs prokuratūros išplatintą viešą pranešimą apie nutrauktą tyrimą jis policijos tyrėjos prašė kuo greičiau atsiųsti dokumentą. Bet nesulaukė nei tą dieną, nei kitą, nei trečią, net ir ketvirtą.

O tai daug ką pasako: ar ne „galimas nukentėjusysis“, kaip nurodė prokuratūra, pirmiau turėtų sužinoti apie priimtą sprendimą, juo labiau, kad prokuratūros atstovai labai mėgsta garsiai pasakyti, jog „ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini“ siekiant apsaugoti aukų privatumą.

Šįkart, kaip rodo Delfi.lt gauti duomenys, tiek ikiteisminį tyrimą atlikusi policijos tyrėja, tiek jos veiklą kontroliavusi prokurorė siekė įrodyti, koks yra niekingas ir nedoras „galimas nukentėjusysis“, viešai prabilęs apie, anot prokurorų, „galimai patirtą seksualinę prievartą“. Tuo metu kunigas, kuris net nebandė neigti, jog ir su nepilnamečiu turėjo lytinių santykių, nors tuo pačiu bažnyčios altoriuje moralizavo ir kitus mokė „gyvenimo tiesų“, buvo nušviestas tik šviesiomis spalvomis.

Kunigas, kuris nuslėpė nuo visų savo nuodėmingą gyvenimą, dėl ko net negalėjo eiti šių pareigų, prokurorų akyse tapo vos ne šventuoju – viskuo, ką sakė jis, policija ir prokuratūra tikėjo.

Kunigas, kuris net nebandė neigti, jog ir su nepilnamečiu turėjo lytinių santykių, nors tuo pačiu bažnyčios altoriuje moralizavo ir kitus mokė „gyvenimo tiesų“, buvo nušviestas tik šviesiomis spalvomis.

Ne tik – kad įrodytų dvasininko „šventumą“, nesvarbu, kad jis ir turėjo lytinių santykių su nepilnamečiu, teisėsaugos pareigūnai nusprendė pasukti sunkiai įsivaizduojamu keliu: nors kunigas daugybę kartų Mantui mokėjo pinigus, prokuratūra nusprendė, kad tai – ne už seksą, tai – tik skolinimas. Ir kad šį argumentą pagrįstų, nusprendė surasti kitų žmonių, kurių kunigas net nepažinojo, ir juos apklausti, nes šie taip pat su Mantu turėjo piniginių reikalų.

Vienas jų, kaip ir kunigas K. Palikša, taip pat su Mantu turėjo lytinių santykių ir bijojo, jog apie juos sužinos žiniasklaida, o kitas prisipažino, jog tiesiog tikėjo Manto pasakojimais ir jam pervedinėjo pinigus į sąskaitą.

Ir šių dviejų vyrų liudijimai tapo kone svarbiausiais byloje, kurią buvo nuspręsta nutraukti, – policija ir prokuratūra net nepabandė „išgirsti“ ir „kitos pusės“: gal yra vyrų, kurie irgi su Mantu gulėjo lovoje, bet jis iš jų pinigų neprašė ar nesiskolino.

Iki šiol K. Palikša, dėl kurio po kilusio skandalo yra pradėtas tyrimas Vatikane, tyli ir situacijos, kai ne vienerius metus mėgavosi jam į sūnų tinkančio Manto intymiausiomis kūno vietomis, nekomentuoja. Neturi drąsos, nors visiems tikintiesiems, kurie klausėsi jo lūpomis skleidžiamų maldų ir netgi pamokslų apie nedorą gyvenimą, turėtų surasti ir pasakyti: „Taip, aš daug kartų intymiai santykiavau su Mantu“.

Ir tai nebūtų pirmas kartas, kai jis tai pasakytų. Apie lytinius santykius su jaunuoliu jis pasakojo policijos tyrėjai prieš porą metų, kai ši tyrė pinigų vagystę iš jo sąskaitos banke (Mantas tada atvyko į kunigo namus ir pavogė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, o tada į savo sąskaitą pervedė K. Palikšai priklausančius 7 tūkst. Eur, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad tai yra „Kalėdų dovana“).

Kęstutis Palikša

Nuo pat pirmos susitikimo dienos aš su Mantu turėjau lytinius santykius.

Kad lytiškai santykiavo su Mantu, dėl vaikų pornografijos laikymo teistas K. Palikša prisipažino ir dabar, kai Generalinė prokuratūra po kilusio skandalo nutarė šį tyrimą atnaujinti.

Kunigas pasakojo, kad su jaunuoliu susipažino maždaug 2020 m. spalį, kai ėmė bendrauti homoseksualios orientacijos žmonėms skirtoje pažinčių programėlėje – iš pradžių „persimetė“ keliais žodžiais ir tą pačią dieną susitiko.

Jis tikino, kad Mantas savo profilyje buvo nurodęs netikrą amžių – esą yra 28 metų, nors tuo metu jam buvo 17, apie tai jis sužinojo vos tik susitiko su jaunuoliu.

„Nuo pat pirmos susitikimo dienos aš su Mantu turėjau lytinius santykius“, – per apklausą prisipažino K. Palikša.

Jis tikino suvokęs amžiaus skirtumą, todėl lytinių santykių esą niekada nebūdavo, jeigu Mantas neparodydavo iniciatyvos.

„Dar pačią pirmą dieną Mantas man pasakojo savo „graudžią“ istoriją ir paminėjo, kad be manęs jis bendrauja dar su dviem vyrais ir šiuo metu neva renkasi, kad galbūt su jais nutraukti santykius ir bendrauti tik su manimi“, – kalbėjo dabar nuo pareigų nušalintas Vilniaus arkivyskupijos kancleris.

Jis pažymėjo, kad su nepilnamečiu „lytiniai santykiai visada vykdavo abipusiu sutarimu, be jokios prievartos ir tik Manto parodyta iniciatyva“.

„Jam niekada nemokėjau pinigų už lytinius santykius, tačiau jų jam duodavau, nes jis prašydavo būtent paskolinti arba kokiam nors konkrečiam reikalui – tarkime, jis sakydavo, kad yra įklimpęs į skolas ir reikia jas atiduoti, retkarčiais sakydavo, jog nori su draugais „pasitūsinti“ ar pan.“, – pareigūnams aiškino kunigas.

Kunigas sulaukė klausimų ir apie Manto viešai papasakotą istoriją, kai jis, anot Manto, prieš jį panaudojo prievartą. Bet jis neigė jaunuolio žodžius ir patikino, kad tada Mantas norėjo lytinių santykių, o jeigu būtų nesutikęs, jis esą prieš kito žmogaus valią paprasčiausiai to nedarytų.

Bet K. Palikša prisipažino, kad po šio atvejo vėl Mantui davė pinigų – juos ne pervedė į sąskaitą, o nuėmė bankomate.

„Kai vežiau jį į vaikų globos namus Smalininkuose, Mantas, norėdamas man sukelti pavydą, paskambino kažkokiam vyrui ir susitarė susitikti, – prisiminė dvasininkas. – Paklausiau, kodėl jis taip elgiasi, o jis man pareiškė, kad daugiau nenori būti pora, nes esą ryte aš su juo pasimylėjau prieš jo valią. Bet šiuo atveju manau, kad jis tenorėjo gauti pinigų.“

Kunigas tikino, kad bankomate Jurbarke nuėmė pusantro tūkstančio eurų ir juos atidavė januoliui: „Daviau pinigus, nes man iš tikrųjų sukilo pavydas, kad jis bendrauja ir su kitu, tad gal bijodamas jį prarasti ir daviau pinigus.“

Jis taip pat pažymėjo, kad Mantas esą meluoja, kai viešai teigia, jog su juo pradėjo bendrauti būdamas 15 metų.

„Manau, kad jis man tiesiog taip keršija už tai, kad parašiau pareiškimą policijai dėl to, jog jis pavogė pinigus“, – nurodė K. Palikša.

Kunigas taip pat pažymėjo, kad Mantas visada jo prašydavo pinigų, jis jų duodavo, nes jaunuolis buvo žadėjęs sugrąžinti. Kunigas buvo dosnus – mokėjo nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų.

Tuo metu šiuo metu už grotų esantis Mantas per savo draugą, su kuriuo nuolat bendrauja, Delfi.lt nurodė, kad neišsižada nė vieno savo pasakyto žodžio – jaunuolis neslėpė, jog buvo šokiruotas, kai sužinojo, kad prokuratūra nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Mantas vėl jaučiasi taip, kad niekas juo netiki ir nenori tikėti, kartu jis jaučia ir pyktį dėl to, jog tas žmogus, kuris padarė jam tiek daug blogo, vis dar vaikščioja laisvėje, – sakė Manto draugas. – Jis taip stengėsi viską atpasakoti, vėl pasinerti į prisiminimus, kuriuos norėtu pamiršti, bet rezultatas tas pats – psichologiškai tai žiauriai sunku ir vargina.“

Anot jo, nors prokuratūros nutarimas ir bus apskųstas, Mantas jau nededa daug vilčių į šį apskundimą.

„Mantas tiki, kad bent jau Dievo kunigui tikrai nepavyks apgauti“, – pažymėjo jaunuolis.

Kad buvo patyręs prievartą, Mantas, kaip pats nurodė, buvo prisipažinęs vaikų globos namų darbuotojoms, kurias atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu nutarė apklausti policijos tyrėja. Tačiau šios paneigė vaikino žodžius – esą apie tai jis niekada nepasakojo, nors neslėpė, jog bendrauja su įvairiais vyras Vilniuje.

„Jis buvo savimyla, egoistas“, – pareigūnams aiškino viena vaikų globos namų darbuotoja.

O Mantas apklausos metu policijos tyrėjai pakartojo, kad kunigas prieš jį panaudojo prievartą. Tik juo nepatikėjo – esą jis tenorėjo pinigų.

Vilniaus apygardos prokuratūros priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o po to – ir teismui. Mantui teisinę pagalbą teikiančio KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad prokurorų nutarimas tikrai bus apskųstas, todėl kol kas dar negalima dėti taško šioje skandalingoje istorijoje.

„Mūsų centro reakciją į šio ikiteisminio tyrimo nutraukimą norėčiau pradėti nuo pabaigos aplinkybių – tiek pranešęs apie kunigo lytinius santykius su juo, tame tarpe ir galimai prievartinius, nukentėjusysis, tiek mes, pagalbos jam šiuo metu teikėjai, apie prokurorės sprendimą nutraukti tyrimą sužinojome iš spaudos, – sakė K. Mišinienė. – Reikėjo atkaklių skambučių teisėsaugininkėms norint gauti dokumentus ir susipažinti su jais. Vertinčiau tai kaip niekinantį, atsainų požiūrį, beje, demonstruotą ir tos vienintelės apklausos metu, kurio esmė – „netikėjau anksčiau, netikiu tavimi ir dabar“.

Mes šią istoriją matome kardinaliai kitaip negu ji yra pateikta specialaus liudytojo kunigo akimis. Suprantame, kad šio žmogaus ir jo gynėjų versija yra kol kas priimtinesnė teisėsaugai – suaugęs vyras, užimantis aukštas pareigas Katalikų bažnyčioje, dvasininkų luome, ilgą laiką lytiškai santykiavęs su nepilnamečiu – yra daug patrauklesnė figūra negu besiblaškantis vaikų namų auklėtinis. Ką gali pasakyti apie nuolat kunigo kartotą ir tyrėjos su prokurore visiškai legitimizuotą teiginį „aš jam nemokėjau už seksą pinigų, bet tiesiog duodavau jų“? Vaikino papasakota prievartos scena taip pat išsprendžiama kunigo naudai. Dvasininkas nuolat aiškina, kad juo buvo manipuliuojama. O ko gali tikėtis dviveidis nepilnamečių medžiotojas internete, guldantis į lovą vaikų namų auklėtinius? Meilės, abipusio supratimo, taurių santykių? Sutanoto sekso pirkėjo svaičiojimai.

Ikiteisminiame tyrime kruopščiai sudėliotas neigiamas paauglio paveikslas, pavaizduotas nuolatinis jo pinigų poreikis, bet nei žodžio apie kunigo nepatikimumą. Jeigu žmogus, kuriam buvo patikėtos tokios aukštos pareigos pagrindinėje šalies kurijoje, savo vadovų apibūdintas kaip „puikus kunigas“, „nuostabus dėstytojas“, sugebėjo taip ilgai gyventi dvigubą gyvenimą, ieškoti nepilnamečių seksui ir už tai „tiesiog duoti pinigų“, tai gal būt jo žodžiai ir jau beveik aukos laikysena taip pat gali būti kvestionuojami ir atmetami? Dėmės nemeta ir faktas, jog toje pačioje byloje dvasininkas nuteisiamas dėl disponavimo vaikų pornografija.

O vaikų globos namų darbuotojoms, kaip iš vieno popierėlio perskaičiusioms savo parodymus, norėčiau pasakyti – gėda! Jeigu nesugebėjote padėti nelaimingam paaugliui, atpažinti jo tragišką psichologinį pažeidžiamumą, bent turėkite profesinės garbės susilaikyti nuo neprofesionalių vertinimų („jis lankėsi pas psichiatrą ne dėl patirtos prievartos, o dėl psichikos problemų“).

Štai ir pamatome, jog po tiek konferencijų, mokymų, studijų vizitų pas užsienio kolegas tiek teisėsaugininkams, tiek vaikų globos sistemos darbuotojams neprižiūrėtų, išnaudotų vaikų, nepilnamečių pažeidžiamumas tebėra nesuprantamas, gal niekada ir negirdėtas. Kol kas priimtinesnis „suviliotas“ suaugusysis, be skrupulų ir tada, ir dabar besinaudojantis visomis savo galios regalijomis.“

Vilniaus arkivyskupija yra nurodžiusi, kad dėl kunigo K. Palikšos tebevyksta tyrimas Vatikane, jis laikinai yra nušalintas nuo pareigų.

K. Palikšta, kuris po Delfi.lt paskelbtos publikacijos nusprendė arkivyskupui įteikti atsistatydinimo pareiškimą, o tą pačią dieną dvasininkams išplatintame laiške pažymėjo, kad yra apšmeižtas, bet esą „daugelis žmonių vadovausis tais melagingais teiginiais“.

„Jums, kaip dvasiniams žmonėms, norėčiau pasakyti, kad šis šmeižtas ir melas mane labai suartino su šmeižiamu ir melagingai kaltinamu Jėzumi, mūsų brangiuoju Išganytoju, – kunigams rašė K. Palikša. – Kas gi gali būti žmogui geriau, negu sekti šmeižiamo, teisiamo, spjaudomo, kaltinamo Jėzaus pėdomis!“

Po šio skandalo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas viešai atsiprašė ne tik tikinčiųjų, bet ir „jaunuolio, kuris patyrė iš kunigo tai, ko neturėjo patirti“.