Prostitucija besiverčiantys vyrai reaguoja jautriau, kai juos sulaiko policija
„Su šia problema dirbu 10 metų, daug vakarų ir naktų esu praleidusi ne namuose, nes su policijos pagalba teko intensyviai bendrauti su merginomis. Netgi turiu asmeninę patirtį, kad atskirais laikotarpiais Vilniaus mieste ne visomis gatvėmis drįsdavau pravažiuoti mašina, nes pažįstami ar kolegos suabejodavo mano pažinčių ratu – kodėl pažįstu tiek daug tokio pobūdžio žmonių. Teko bendrauti beveik su 250 moterų ir merginų, kurios verčiasi šiuo verslu, ir su 10 vyrų, kurie taip pat teikia seksualines paslaugas“, - atviravo pranešėja Seime surengtoje konferencijoje, skirtoje kovai su prostitucija ir prekyba žmonėmis.
Jos teigimu, prostitucijos klientai visose šalyje niekuo nesiskiria, tik Lietuvoje po nepriklausomybės pradžios atsirado staigiai praturtėjusių jaunų verslininkų, kurie ne tik pradėjo sau leisti įvairių pramogų, materialinių gėrybių, bet ir tam tikrų pasikeitimų asmeniniame gyvenime.
„Tai asmenys, kurie persisotinę gyvenimu, savo turimomis galimybėmis ir atvirai sako: „Aš ieškau paprastos mėsos. Manęs nebedomina normalios moterys, su kuriomis galiu susipažinti, man reikia primityvaus išnaudojimo, kažko tokio, kas yra žemiau manęs“. Tai citata. Skamba labai ciniškai ir baisiai, bet, deja, tai yra tiesa. Tokius piliečius dažniausiai sutinkame Vilniaus stoties rajone. Tai kategorija žmonių, kuriuos domina ne tik sekso paslaugos, bet ir moters žeminimas bei išnaudojimas“, - sakė mokslininkė.
Tuo tarpu seksualines paslaugas teikiančios moterys ir vyrai, remiantis pasauline praktika, skirstomi į keletą kategorijų, kurios visos egzistuoja ir Lietuvoje.
„Manau, vyrai, kurie taip pat sukasi šiame rate, nepelnytai pamiršti. Beje, vyrai yra ypač jautrūs ir gana sunkiai reaguoja į policijos sulaikymus, nes dažniausiai tai homoseksualūs asmenys, teigiantys, kad tokiu būdu jie nori susirasti pastovų partnerį. Kita kategorija vyrų – gana jauni vaikinai, dažniausiai studentai, kurie dėl materialinių priežasčių stengiasi susirasti vyresnio amžiaus moterį, kuri juos finansiškai globotų už teikiamas seksualines paslaugas“, - aiškino B. Palavinskienė.
Visgi standartinės ir dažniausios prostitucijos paslaugos – iškviečiamos prostitutės, kurios dirba vadinamosiose firmose. Sulaikyti šį verslą organizuojančius asmenis labai sunku, kadangi suteneriai saugo savo firmos privatumą – pinigų surinkimas vyksta tik per pačias prostitutes.
„Šiuo metu Vilniuje pastebėta tendencija, kad tokių seksualines paslaugas teikiančių firmų sumažėjo – liko kokios 5-8. Pokyčiai labai pasijuto Lietuvai įstojus į ES, kadangi būtent iš butų prostitucijos kategorijos daug moterų išvažiavo ar buvo išvežtos dirbti svetur. Mat jos turi geresnę, tvarkingesnę išvaizdą, nėra priklausomos nuo narkotinių medžiagų, todėl turi daugiau perspektyvų verstis šiuo amatu užsienyje.
Įdomu, kad Vilniuje laikas nuo laiko atsiranda savarankiškai paslaugas teikiančių moterų, bet tai tęsiasi neilgai – daugiausiai iki pusės metų, nes jos pakliūna arba į policijos, arba į organizuoto nusikalstamumo rankas“, - pasakojo pranešėja.
Kita seksualinių paslaugų kategorija, kuri Lietuvoje sunkiai nustatoma ir kontroliuojama – viešnamių prostitutės. Policijos pareigūnai neturi jokių galimybių patekti į tokius viešbučius, nes jie veikia išimtinai rekomendaciniu principu – tik patikimas klientas gali atsivesti kitą žmogų. Neoficialiais duomenimis, Vilniuje veikia keli tokio pobūdžio namai. Juose dirba tik aukštesnio lygio merginos, kurios labai saugo savo privatumą. Tai išsilavinusios merginos, dažnai – studentės.
Trečioji sekso verslo atstovių kategorija – prostitutės-masažuotojos. Dėl skylių Lietuvos įstatymuose gan seksualinės paslaugos buvo maskuojamos masažo salonais. Merginos teigdavo, kad jos nesantykiauja su klientais, tik daro erotinį masažą. Dabar suformuota teismų praktika, pagal kurią erotinis masažas, kai patenkinama kliento aistra, traktuojamas kaip prostitucija. Šiuo pagrindu buvo uždaryta keletas salonų.
Anot B. Palavinskienės, pastaruoju metu labai populiarėja barų, kavinių, naktinių klubų prostitutės. Viena vertus, tai gali būti organizuota veikla, kai striptizo klubų vadovai verčia striptizo šokėjas teikti seksualines paslaugas. Beje, šis verslas labai lanksčiai reaguoja į rinkos ir įstatyminės bazės pokyčius: pavyzdžiui, klientai klube už sekso paslaugas netgi gali atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Žinoma, mokėjimo paskirtis įvardijama kita.
„Kita vertus, ir pačios merginos ieško klubuose klientų. Pati savo akimis mačiau profesionaliai atliktą klientų suradimo operaciją, kai trys Vilniuje gerai žinomos aukštesnės klasės prostitutės atvyko į klubą, kuriame dažniausiai apsilanko užsienio svečiai, profesionaliai nužvelgė visą salę, per 10 min. identifikavo potencialius klientus ir po 15 min. pokalbio juos išsivedė“, - sakė mokslininkė.
Anot jos, visiškai Lietuvoje neištirta sfera – elitinės prostitutės. Jų nerasime jokiuose pažinčių portaluose, skelbimuose, jos dirba išimtinai pagal rekomendacijas, teikia paslaugas tik siauram klientų ratui arba užsienio piliečiams.
„Man teko bendrauti su tokiomis merginomis, kurios dėl sutenerių kovos buvo deportuotos iš Austrijos. Mes su jomis negalime kalbėti nei apie moralinį aspektą, nei apie savivertę ar savęs identifikavimą kaip auką, nes jo savęs nelaiko aukomis. Jų atsakymas buvo šokiruojantis: „Kai Lietuvoje uždirbsiu tiek, kiek ten (10-15 tūkst. eurų), galėsime kalbėti apie moralę ir visa kita“. Šios moterys neretai baigusios net ne vieną aukštąją mokyklą, išsilavinusios, mokančios kelias kalbas, tačiau į gyvenimą žiūri pro materialumo prizmę“, - svarstė B. Palavinskienė.
Daugėja moterų, kurios prostitucija užsiima savarankiškai, kad prisidurtų prie atlyginimo
Paskutinė sekso verslo atstovių kategorija, kuri, anot pranešėjos, dažniausiai Lietuvoje krenta į akis, – gatvių, arba stoties, prostitutės. Tiesa, ji egzistuoja tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, yra nedidelių užuomazgų Panevėžyje. Mat iš mažesnių miestų merginos važiuoja į didžiuosius – tiek dėl didesnės paklausos, tiek dėl didesnių galimybių pasislėpti nuo bendruomenės.
„Vilniaus stoties rajone prostitutes identifikuoti nesunku, nes jos atitinkamos išvaizdos, atitinkamo amžiaus, nors rengiasi, sakyčiau, visiškai neišskirtinai, ne taip, kaip mes matome įvairiuose filmuose. Tačiau gatvių prostitucija – didžiausia problema Lietuvoje, kadangi šios merginos labiausiai pažeidžiamos, visiškai neapsaugotos, patiria daugiausiai smurto. Apie 80 proc. jų pirmiausiai pradėjo vartoti narkotikus, o po to išėjo į gatves, nes jiems tai pasirodė lengviausias būdas užsidirbti. Šiuo metu 90 proc. gatvėje dirbančių moterų priklauso nuo narkotikų, 10 proc. - nuo alkoholio, bet jos turi menkas galimybes gauti socialines paslaugas. Patekti į metadono programą labai sudėtinga, o iškristi – labai lengva net dėl menkų nusižengimų, pavyzdžiui, neatvykus laiku“, - pasakojo pranešėja.
Iki 2009 m. gatvės prostitucija sudarė apie 15 proc. viso prostitucijos verslo, šiuo metu – apie 40-45 proc. Butuose dirbančios merginos iki 2009 m. sudarė apie 80 proc., šiuo metu dėl didelio emigracijos masto iš šios grupės – apie pusę.
Pagal oficialią policijos statistiką, 2010 m. Lietuvoje užregistruoti 346 vertimosi prostitucija atvejai, 295 iš jų – Vilniuje. Tuo tarpu klientų nubausta vos 9. Anot B. Palavinskienės, klientai iš esmės lieka labai anonimiški, apie jiems skiriamas administracines baudas niekas nesužino, todėl jie susimoka ir dažnai vėl perka sekso paslaugas.
„Be abejo, Lietuva neatsilieka nuo šiuolaikinių tendencijų ir vis daugiau seksualinio pobūdžio skelbimų atsiranda internetinėje erdvėje. Būtent šioje kategorijoje atsiranda vis daugiau savarankiškai dirbančių merginų, kurios tai daro periodiškai. Neretai tai merginos iš vidurinio visuomenės sluoksnio, turinčios normalius darbus – biuro administratorės, vadybininkės. Jos šį užsiėmimą įvardija kaip nuotykių ieškojimą arba prisipažįsta, kad prostitucija verčiasi tik tais atvejais, kai pritrūksta pinigų iki atlyginimo, ir nemano darančios kažką bloga“, - tikino mokslininkė.
Prostitucijos rinką kiek pakoregavo ir krizė. Anot B. Palavinskienės, pastebėtos naujos tendencijos. Pavyzdžiui, 2008 m. jaunos merginos, atvykusios mokytis į Vilnių, drįsdavo imtis prostitucijos tik nuo lapkričio-gruodžio mėnesio, kai pritrūkdavo paramos iš tėvų. Dabar jos pradeda verstis prostitucija jau nuo rugsėjo-spalio mėnesio.
„Ir šiaip gatvėse atsirado daug naujų jaunų merginų, kurios dėl savo socialinių įgūdžių stokos, nesugebėjimo baigti mokyklos, išdrįsta išeiti į gatves. Joms labai trūksta žinių, kur jos galėtų gauti pagalbą“, - sakė pranešėja.
