Priklausomybės ligų gydymo centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė sako, kad per karantiną paaštrėjo kai kurios problemos, padaugėjo pacientų.
„Žmonės įvardija, kad jie tikrai daugiau pradėjo vartoti alkoholio, dėl to, kad dirba iš namų. Namuose yra mažiau kontrolės. Kita tendencija – matome, kad padaugėjo atleidžiamų darbuotojų ir žmonės įvardija, jog jie griebiasi alkoholio kaip streso malšinimo priemonės“, – laidoje „Delfi diena“ pasakojo A. Širvinskienė.
Anot jos, taip pat padaugėjo konfliktų šeimose, daugiau kreipiasi moterų, kurios įvardija, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje.
Be to, pacientai teigia, kad esant judėjimo ribojimams tarp savivaldybių jiems sunkiau kreiptis pagalbos.
„Tie ribojimai tarp savivaldybių neskatina žmonių kreiptis pagalbos, vykti gydytis, nes, kaip jie įvardija, jiems sudėtinga gauti nukreipimą, jie nenori dėl to kreiptis į šeimos gydytoją ir negali atvažiuoti gydytis į priklausomybės ligų gydymo centrus, kurie yra didžiuosiuose miestuose“, – aiškino A. Širvinskienė.
Pasigirdus kalboms apie galimus naujus sugriežtinimus, A. Širvinskienė sako pritarianti, kad ribojimai yra reikalingi, tačiau psichikos sveikatai, įsitikinusi ji, tai nepadeda.
„Kai kurios problemos, manau, tik aštrės. Neužtikrintumas, neaiškumas dėl ateities tikrai nepadės“, – teigia ji.
Į ribojimus reaguoja skirtingai
Psichiatras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimundas Alekna sako, kad visuomenė į ribojimus vis dėlto reaguoja skirtingai.
„Yra tam tikra visuomenės grupė, kuri gyvena lūkesčiais ir nelabai seka, kas vyksta pasaulyje. Žinoma, kad jie piktinsis žinia, kad bus atidėtas palengvinimas. O tie, kurie pakankamai susipažinę su situacija, mato, kad atsiranda naujos viruso mutacijos, jie patys jau saugosi. Žmonės, kurie susiduria su ta realybe, priims tai pakankamai adekvačiai“, – sakė R. Alekna.
Nepaisant to, jo teigimu, ribojimai veikia ir šios grupės psichinę sveikatą.
„Dabar tas laikotarpis, kuris net reaguojančius adekvačiausiai į esamą situaciją paveiks ta prasme, kad nuotaikos nebus pačios geriausios. Nuovargis jausis pakankamai plačiai visuomenės daliai“, – mano psichiatras.
Jis pastebi, kad daliai visuomenės valdžios nurodymų jau ir nebereikia, nes jie patys išmoko būti sąmoningi ir saugotis.
„Tikiuosi, kad vis didesnė dalis žmonių patys laikosi tų reikalavimų ir jiems nebereikia priminti, kad naudinga naudoti medicinines kaukes, reikia plautis rankas, saugotis žmonių susibūrimų, neišmintinga būriuotis eilėse, net jei valdžia leido atidaryti parduotuves. Tai daliai žmonių nebereikia valdžios nurodymų, jie žino, kas gali juos pačius apsaugoti. Sėkmingai įveiksime pandemiją ne tada, kai klausysim vien tik valdžios, bet suvoksim, kad tai kiekvienam iš mūsų pavojinga“, – kalbėjo R. Alekna.
Pasak psichiatro, svarbu, kad kuo didesnė žmonių dalis suprastų, kad pandemija užtruks ilgai ir jos eiga niekaip nepriklauso nuo valdžios apribojimų ar atlaisvinimų. Jis pataria žmonėms ne tik saugoti save, tačiau nepamiršti ir mėgstamų veiklų.
„Fizinis aktyvumas, pomėgių nenustūmimas į šalį… Tie, kurie randa galimybių tai daryti ir dabar, jaučiasi nepalyginamai geriau nei tie, kurie gyvena lūkesčiais“, – interviu laidoje „Delfi diena“ sakė R. Alekna.