Anot psichiatrės, neretai dėl padarytų veiksmų yra kaltinamas alkoholis, tačiau tai tėra pasiteisinimas, o tokiam žmogui pagalba negali būti teikiama, jei jis jos nenori. „Situacija yra liūdna dėl to, kad norų yra labai daug [...], bet visi pajėgumai pažaboti. [...] Kai kurie mano kolegos, medikai, policijos pareigūnai, kitų institucijų darbuotojai lieka surištomis rankomis, nes įstatymas neleidžia jiems žengti toliau“, – LRT RADIJUI sako V. Andrejauskienė.
Komentuodama įvykius Kražiuose, psichiatrė pabrėžia, kad įtariamojo gyvenimo įvykiai, anksčiau padaryta nusikalstama veikla rodo, jog jis peržengė psichologines ribas, kurios gali sustabdyti nuo tam tikrų veiksmų. V. Andrejauskienės teigimu, toks žmogus tiesiog nebebijo.
„Jo nebegąsdina tai, kas bet kurį kitą žmogų gąsdintų. Jis vaikščiojo kaip tiksinti bomba. Didžiajai daliai žmonių, kurie sukosi toje pačioje terpėje, [...] tarsi reikėjo paskutinių dienų įvykių, kad visi pamatytų, koks siaubūnas vaikščiojo šalia“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Ji pastebi, kad net ir tie žmonės, kurie vis dėlto žinojo apie įtariamojo Rimanto Bekinčio polinkį į alkoholį ir agresiją, kaltę suverčia būtent alkoholiui. „Permečiau akimis, ką kalba buvusi jo sugyventinė – jis smurtauja tik būdamas girtas, jis negeras tik būdamas girtas. Tai – labai lengvas būdas [pateisinti – LRT.lt] – apkaltinamas alkoholis. Matant, ką jis nuveikė per savo gyvenimą, akivaizdu, kad tas žmogus yra užgrūdintas. Jo visa esybė yra užsiprogramavusi naikinti“, – teigia V. Andrejauskienė.
Ji nurodo, kad alkoholis neretai yra tik priemonė būsenai pakeisti ir atsakomybei nusimesti. Specialistė tai įžvelgia ir šioje situacijoje, nors priduria, kad tikslesnes išvadas turi padaryti ekspertai, tiriantys bylą.
„Aš, kaip paprasta psichikos gydytoja, matau prisidengimą. Taip pat – daugelio institucijų prisidengimą: „jis prisižadėjo būti geras“, „buvo įpareigotas gydytis“. Vėl atsiranda klausimas – kas kontroliavo?“ – klausia V. Andrejauskienė.
Ji pabrėžia, kad žmonių, kurie savo problemas sprendžia alkoholiu, yra labai daug, bet ne kiekvienas žudo. Nepaisant to, psichiatrė akcentuoja, kad psichotropinių medžiagų vartojimas ar piktnaudžiavimas alkoholiu visada išlieka grėsme.
„Taip pat reikia stebėti, kad tuo nebūtų prisidengiama. Jeigu buvo, pavyzdžiui, pakeistas nuosprendis, nes žmogus gailėjosi dėl padaryto nusižengimo ir prisižadėjo to nekartoti, susilaikyti nuo alkoholio (o tai figūravo šio žmogaus istorijoje) ir toliau akivaizdžiai vyksta tas pats – pusmetį žmogus geria su trumpais blaivumo epizodais – vadinasi, aplinkiniai tai toleravo“, – daro išvadą psichiatrė.
Anot jos, dažnai bėda būna ne tas asmuo, kuris vartoja alkoholį, bet tai, kas yra aplink jį. „Šis įvykis yra gera proga pasižiūrėti, kiek esame tolerantiški, geranoriški, gailestingi. Tas gailestingumas ne visada yra dorybė. Jis atsisuka prieš pačius žmones. Kai jau nukenčiame, nukenčiame stipriai ir verkiame – mes įskaudinti, įsibauginę. Yra labai daug žmonių, kurie potencialiai bet kada gali prarasti psichinį stabilumą. Jie vaikšto aplink mus, o mes užsimerkiame“, – atkreipia dėmesį V. Andrejauskienė.