Remiantis moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, priekabiavimu elgesys laikomas tuomet, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti ar sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
O kas yra priekabiavimas? Tame pačiame įstatyme jis apibrėžiamas kaip diskriminacijos rūšis.
Kaip atpažinti ir suprasti, kada paprastas užkalbinimas tampa priekabiavimu? Psichologas Tomas Lagūnavičius teigia, kad toks pat pokalbis kartais gali būti priimtas kaip maloni pramoga, o kartais – kaip priekabiavimas. Viskas priklauso nuo pačių žmonių, aplinkybių ir net kultūros.
Psichologas pirmiausia priekabiavimo atvejus suskirstė į dvi grupes: žodiniai pasiūlymai ir prisilietimai. „Tai neleistinų vietų, intymių ar vietų, turinčių seksualinę prasmę palietimas, – aiškino psichologas. – Pavyzdžiui, riešo vidinė dalis. Jei aš paliečiu ranką iš viršaus, tai vienas dalykas, bet jei glostau iš vidaus – tai gali būti kaip seksualinis priekabiavimas.“
Vis dėlto, psichologas teigė, kad kartais svarbiau ne tai, kas daroma, o tai, kaip žmonės tai interpretuoja. „Kai kurios moterys bet kokį palietimą gali interpretuoti kaip seksualinį priekabiavimą, todėl bet kokį prisilietimą gali interpretuoti kaip seksualinį. Būtent todėl su nepažįstamais žmonėmis reikia vengti bet kokio kontakto“, – kalbėjo T. Lagūnavičius.
Psichologas ir žodinį kontaktą skirsto į kelias rūšis: tiesioginiai pasiūlymai, komplimentai ar klausimai, susiję su kokiais nors seksualiniais dalykais, nešvankių istorijų pasakojimai, netikros rekomendacijos ir veiksmai. Tiesa, anot specialisto, priekabiai į priešingą pusę reaguoja ir moterys, ir vyrai.
Užsienyje trečdalis seksualinių priekabiavimų atvejų baigiasi išpuoliais
2018-ųjų metų duomenimis, 81 proc. moterų ir 43 proc. vyrų bent kartą gyvenime yra patyrę seksualinį priekabiavimą. Organizacija „Stop priekabiavimui gatvėje“ (angl. „Stop Street Harassment“) duomenis paskelbė apklaususi 2 tūkst. įvairių tautybių ir amžiaus respondentus.
77 proc. moterų teigė, kad patyrė žodinį priekabiavimą, 51 proc. buvo liečiamos, o 27 proc. gatvėje patyrė seksualinius išpuolius.
2014-aisiais atliktos apklausos metu šie skaičiai buvo mažesni, moterų, prie kurių buvo priekabiaujama liečiant, padaugėjo daugiau nei dvigubai, o tų, kurios patyrė išpuolius – net trigubai.
Paprašytos nurodyti, kaip pasireiškia seksualinis priekabiavimas gatvėje, vardijo, kad patiria geidulingus žvilgsnius, liečia krūtis, švilpia, sako nemalonias replikas, demonstruoja vulgarius gestus, leidžia bučiavimo garsus.
Psichologo T. Lagūnavičiaus teigimu, tokios statistikos duomenys Lietuvoje turėtų skirtis, tačiau ne itin žymiai, nors viskas priklauso nuo kultūrinių skirtumų. „Lyginant su Amerika, Lietuvoje turėtų būti mažiau dėl kultūrinių skirtumų. Dėl kultūrinių skirtumų, – teigė psichologas. – Mūsų žmonės labiau tolerantiški.“
Ar noras padėti gali būti suprastas kaip priekabiavimas?
O jei nepažįstamas vyras tiesiog padeda moteriai nusinešti krepšius iki automobilio. Ar tai gali būti suprasta kaip priekabiavimas? „Jei mes bet kokią pagalbą ar rūpestį pradedame interpretuoti kaip seksualinį priekabiavimą, tada prasideda problemos. Tada jau pereinama į teisinį lygmenį ir prasideda kalba, ar yra įrodymai, ar ne“, – teigė specialistas.
Jo teigimu, ne visais atvejais įmanoma tuos įrodymus surinkti. „Jei, pavyzdžiui, aš panešiau jūsų krepšius ir pakviečiau kavos – tai seksualinis priekabiavimas ar ne? Skandinavijos šalyse tai būtų priekabiavimas, o Lietuvoje – ne. Viskas priklauso nuo teisinės bazės ir bendros kultūros. Pavyzdžiui, atidarau duris ir praleidžiu moterį į priekį – Skandinavijoje tai seksualinis priekabiavimas, o Lietuvoje būtų teigiama, kad vau koks kultūringas žmogus“, – kalbėjo specialistas.
Daug priklauso ir nuo socialinės aplinkos. „Vienoje grupėje vienos vertybės, kitoje – kitos“, – tvirtino T. Lagūnavičius.
„Yra šalių, kur vyras į moterį net pažiūrėti negali. Musulmoniškose šalyse tai būtų seksualinis priekabiavimas. Tai kur ta riba, kur tos taisyklės... Tai labai individualu“, – teigė pašnekovas.
Kalbėdamas apie kultūrinius skirtumus T. Laūnavičius įvardijo, kad kai kuriose šalyse moterys, pastebėjusios net menkiausią užuominą, gali bandyti išpešti iš to naudos. „Amerikoje tai gali būti pragyvenimo šaltinis. Yra moterų, kurios nuolat kreipiasi į teismus dėl bet kokio veiksmo“, – kalbėjo T. Lagūnavičius.
Daug priklauso nuo aplinkos
Jo teigimu, vyrai taip pat patiria priekabiavimą, tačiau reaguoja ramiau nei moterys arba iš viso nereaguoja. Skirtingai į tuos pačius veiksmus, anot psichologo, galima sureaguoti ir būnant skirtingoje aplinkoje ar skirtingu paros metu.
„Viskas priklauso nuo būsenos. Jei kažkur išeinate naktį, padidėja budrumas savaime, – teigė specialistas. – Naktį daugiau adrenalino, daugiau streso hormonų, todėl bet koks piršto parodymas gali tapti agresija.“
T. Lagūnavičius taip pat pasidalino pavyzdžiu, kaip skirtingoje aplinkoje gali būti reaguojama skirtingai. „Jei Gedimino prospekte prieina vaikinas ir pasako, kokia jūs graži, paklausia, ar gali pakviesti kavos, jūs sureaguosite teigiamai, bet jei prie jūsų prieis Fabijoniškėse ir pasakys tą patį?“ – įvardijo psichologas.