Apie tai kartu su kolega Andriumi Jančiausku ji kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Apie tave“.
Kai praranda meilužį, išsiskiria ir su vyru
„Aš manau, kad dažnai meilužių dėka išsilaiko šeimos. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra skirtingi vyro ir moters intelektiniai gebėjimai. Negali, tarkime, moteris su vyru pasikalbėti apie tai, kas jai aktualiausia, nes jis paprastas.
Ji turi kitą, su kuriuo tikrai gali pašnekėti ir galbūt ten dar yra šiek tiek jausmų, sekso, bet pagrindinis jos gyvenimas yra su šeima, vyru. Ji naujuose santykiuose išsikrauna, gauna savo, paskui gali daug metų ir tą vyrą mylėti. Dažnai būna, kad, kai prarandamas meilužis, net ir su vyru išsiskiriama, nes tada nebeišeina iš dviejų žmonių suklijuoti vieno ir sistema išyra“, – atskleidė G. Petronienė.
Jos teigimu, yra ir tokių šeimų, kurios į sutuoktinių meilužį ar meilužę žvelgia draugiškai, tai priima kaip natūralų dalyką.
„Tarkime, meilužė žmonai, iš esmės, yra žinoma, bet žmonos širdis tokia didelė, kad ji supranta, kad vyrui kartas nuo karto reikia kažkokio tokio įkvėpimo, jis ten kažkaip pabendrauja. Tačiau žmona žino, kad jis iš tikro yra su ja, su šeima, pagrindinis gyvenimas vyksta čia. Tai jo silpnybė ir ji gali įtalpinti į savo širdį jį net ir su tuo. O kartais jie net visi trys susitinka, visokių įdomių atvejų būna“, – kalbėjo psichologė.
Girdėjo apie tris atvejus, kai meilužės susitiko su žmonomis: esi aptarnaujantis personalas
Vis dėlto tokie santykiai – itin žalingi meilužiui ar meilužei, pastebėjo G. Petronienė.
„Man yra tekę girdėti apie tris atvejus, kai meilužė ir žmona vis dėlto pasišneka. Kai meilužė išgirsta, koks ten iš tikrųjų vyksta gyvenimas, o dažniausiai išgirsta, kad visai neblogas, sužino ir apie gana bjaurius išrinktojo minusus, ištinka praregėjimas. Ji pajunta, kad jai visą tą laiką buvo pučiami dūmai, ji negalėjo matyti to žmogaus“, – sakė psichologė.
G. Petronienės teigimu, tas žmogus, kuris yra santuokoje, meilužį ar meilužę paprastai nuolat maitina pažadais, kad šeima byra, prašo palaukti, kol paaugs vaikai ir panašiai.
„Tas žmogus, kuris nori mylėti, tiki. Jis amžinai laukia, amžinai apgautas ir kenčia amžiną nuvertinimą. Kas tu esi? Aptarnaujantis personalas, kai su žmona ar vyru negerai, kai liko laiko“, – įspėjo ji.
Dalijosi liudijimais: kai atsirado kitas, seksualinis gyvenimas poroje net pagerėjo
Statistika rodo, kad melas dažniausiai ir tai, kad santuokoje esanti pora, atsiradus meilužiui ar meilužei, nebesimyli.
„Mano klientai sako, kad su žmona būna „gerai atkaltas seksas“. Viskas tvarkoje, ir orgazmai tvarkoje, tiesiog gal dar norisi papildomos romantikos. O seksas kartais net geresnis“, – sakė G. Petronienė.
Savo ruožtu A. Jančiauskas nurodė girdėjęs ne vieną gyvą liudijimą, kad, kai atsirado kitas, seksualinis gyvenimas namuose net pagerėjo.
Statistika aiški: dėl naujos simpatijos santykius palieka tik iki 10 proc. sutuoktinių
Psichologas pateikė ir statistiką, kad tokie santykiai ateities vis dėlto neturi – paprastai jie trunka tik iki ketverių metų.
„Statistika sako, kad dėl tavęs savo santuoka paliks nuo 1 iki 10 proc. asmenų. Tai – labai retas atvejis. Kai kurie tyrimai net nurodo, kad vos 1 iš 100, priklauso nuo respondentų lyties, amžiaus“, – aiškino jis.
Negana to, 80 proc. žmonių, kurie santuoką nutraukė dėl kito, vėliau tokio savo sprendimo gailisi.
„Jei jau išsiskyrė ir susituokė po tokio neištikimybės romano pora, tai statistika rodo, kad per penkerius metus 75 proc. tokių santykių išyra. Iš esmės, šis procentas daug nesiskiria nuo antrųjų santuokų, bet yra kiek prastesnis. Kita vertus, 80 proc. žmonių, kurie išsiskyrė ir paliko savo šeimą, kurioje buvo ir vaikų, galiausiai sako, kad gailisi tokio savo sprendimo“, – sakė A. Jančiauskas.
Meilužę susirado, kad vėl turėtų draugą
Pasak psichologo, tyrimai rodo, kad, jei žmogus turi polinkį į neištikimybę, tai gali kartotis ne kartą. Tad, jei santykiai tuo ir prasidėjo, kurti tarpusavio pasitikėjimą – labai sunku.
„Esu turėjęs klientą, kuris man aiškino, kad vienintelis tikrai jam artimas žmogus yra žmona. Kartu jie sukūrė tikrą draugystė, tačiau per 15 metų trukusią santuoką abu jie augo į skirtingas puses. Jis aiškino, kad meilužė jo gyvenime atsirado, nes tai buvo vienintelis modelis, kaip jis buvo išmokęs kurti artimą ryšį. Vien dėl to atsirado meilužė, kad vėl turėtų draugą“ – pasakojo A. Jančiauskas.
Psichologas pastebėjo, kad neretai neištikimybė naudojama ir kaip įrankis, padedantis užbaigti netenkinančius santykius. Tačiau tai, įspėja jis, problema – turi turėti drąsos užbaigti vienus santykius ir tik tuomet leistis į naujus.
Nauda – nebent finansinė?
Nors iš pradžių meilužiu tapusio asmens pasitikėjimas savimi išauga – renkamasi jo, o ne sutuoktinio, draugija, vis dėlto vėliau tai dažniausiai baigiasi giliu liūdesiu.
„Viena, jie jaučiasi tarsi pralaimėję prieš kitą pusę, nes kita pusė buvo geresnė. Kita, kadangi apie tokius santykius daug nešnekama, jis retai kada turi socialinio palaikymo komandą. Dažniausiai žmonės sako, kad pats kaltas, buvo viskas aišku, kad taip baigsis“, – nurodė A. Jančiauskas.
Nors skamba pragmatiškai, jis patikino, kad lengviau iš tokių santykių išeina tie meilužiai ar meilužės, kurie iš to gavo finansinės naudos. Tuomet jie guodžiasi, kad liko bent tai – butas, įspūdžiai iš bendrų kelionių, kiti brangūs daiktai.
Gali atverti akis
Pasak G. Petronienės, meilužė turėtų pagalvoti ir apie tai, kad liks kalta visuomenės akyse – žmona bus laikoma šventąja, o vyras – tik „svolačiumi“.
„Vieną istoriją girdėjau, kai vyrukas turėjo su fatališka moterimi romaną, kol vieną dieną prie savo buto durų nepamatė pro akutę, kad laukia jos vyras su dideliu dvivamzdžiu šautuvu. Nuo to momento jis labai gerai sustabdė šiuos santykius, daugiau meilužiu būti jam nesinorėjo. Taigi tampi tiesioginis priešas – tave gali net užmušti, jei ne keikti pusę gyvenimo ir pasakoti, koks tu baisybė. Kita vertus, tau ir prieš draugus, giminaičius gėda“, – sakė psichologė.
Vis dėlto santuokoje esančiam žmogui ši patirtis esą gali atverti akis ir parodyti, kad santykiai gali būti ir kitokie, aukštesnės kokybės, gal jau metas pagalvoti apie skyrybas.
„Kol nepabandė žmogus to naujo santykio, jis galbūt galvoja, kad jam geresnių santykių ir neįmanoma turėti, visi santykiai aplink tokie, gal kad jis pats kaltas. Tai labai sudėtingas dalykas“, – pripažino G. Petronienė.
Ką reiškia būti meiluže?
Laidoje G. Petronienė pasirinko ginti poziciją, kad būti meilužiu ar meiluže – prastas, daug kančių suteikiantis ir menkai ką duodantis pasirinkimas. Psichologė pasidalijo klienčių mintimis, ką jos jaučia megzdamos santykius su vedusiu vyru.
„Pavyzdžiui, artėja Naujieji metai, Kalėdos. Kalėdas – gal dar su tėvais, o Naujuosius metus, tiesą sakant, lieka vienai švęsti, tarsi neturint poros. Vyras švenčia su žmona, vaikais, dar kažkuo. Ima nekęsti savaitgalių, visokių švenčių.
Pagalbos atveju – tarkime, staiga nuleido padangą, pametei raktus, piniginę, negali paskambinti jam. Gal jis su žmona tuo metu?
Galų gale, tas nuolatinis slapstymasis, susitinki tik kažkokiame bute, viešbutyje, negali normaliai nueiti į teatrą, išvažiuoti, praeiti gatve, nes žmonės mato. Tas gyvenimas – toks apkarpytas, apribotas. Tiesą pasakius, beveik mazochistinis variantas“, – pasakojimais dalijosi G. Petronienė.
Ką galima išlošti?
Tuo metu A. Jančiauskas stojo į kitą poziciją ir bandė įžvelgti tokių santykių privalumus.
„Vienas iš dalykų, kuriuo norėčiau atsakyti – to žmogaus prioritetas neišvengiamai bus žmona arba vyras ir vaikai. Ką tai reiškia? Daug laiko savo gyvenimui ir laisvės. Iš esmės, daug gyvenime nereikia keisti, jei susirandi vedusį žmogų, nes su juo turėsi nedaug laiko kartu. Gali leisti laiką su draugais, leistis į išvykas su savo kompanija, išlaikyti hobius“, – nurodė jis.
Pasak psichologo, santykių greičiausiai negadins ir buitis, rutina. Turėti romaną – smagu, tai jaudina, atrodo, turi paslaptį, apie kurią niekas nežino.
„Kaskart tai kaip vagystė, ėmimas kažko, kas tau nepriklauso. Labai dažnai žmonės tokiuose santykiuose seksualiai elgiasi gerokai laisviau nei savo šeimoje“, – aiškino A. Jančiauskas.
Kalbant apie meilužiais norinčius tapti vyrus, papildė A. Jančiauskas, moteris, su kuria užmezgamas santykis, greičiausiai taip pat bus vyresnė, jai nebereiks pažadų ar iliuzijų, kad mes tuoksimės ar kursime šeimą.
„Jei tuo metu jaunas vyras yra 100 proc. susikoncentravęs į karjerą, šalia nori turėti vyresnio amžiaus moterį, iš kurios gali sulaukti prasmingų patarimų, labai daug iš tokio santykio gali išlošti“, – aiškino psichologas.
Vyrams svarbiausia – visai ne meilė
Nesantuokiniai santykiai, sutiko psichologai, gerai gali baigtis tik tokiu atveju, jei asmuo santuokoje gyvena tik teoriškai, o ne praktiškai.
„Galima taip save gyvenime susireguliuoti, kad tas įsimylėjimas nevirstų romanu, seksualiniais santykiais. Galima gana anksti pastebėti, kad jau žaviuosi kitu ir susidėlioti ribas“, – nurodė A. Jančiauskas.
Savo ruožtu G. Petronienė užtikrino, kad svarbu išmanyti ir vyro psichologiją. Svarbiausia vyrams – visai ne meilė.
„Meilužė įsivaizduoja, kad pralaimėjo prieš žmoną, kuri ten ir nesivaldanti, negražiai atrodanti, neseksuali, ir vis tiek ją metė, o žmoną pasiliko. Įsivaizduojama, kad vyrui svarbiausia meilė. Bet jam svarbu saugumas, vaikai. Jis galbūt apie tą žmoną tik taip papasakojo, o gal ji tokia ir yra, bet jis pripratęs prie jos. Galų gale, gal santykis tarp jų yra tikras – abu jie tikri, negražūs, užtat labai artimame ir giliame ryšyje. Dažnai saugumas vis dėlto yra svarbiau už meilę ir tai – normalu“, – užtikrino specialistė.
