Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose nesiekia vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. antrąjį ketvirtį vidutinė alga siekė 926,7 euro, o ugdymo įstaigose dirbančio ketvirtos kategorijos psichologo pareiginė alga tesiekia 645,28 euro iki mokesčių.
„Baigę psichologijos bakalauro ir magistro, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 500 eurais per mėnesį, kai pedagogų, dirbančių tose pačiose ugdymo įstaigose, atlyginimai šiandien jau beveik dvigubai didesni, nors išsilavinimo reikalavimai jiems mažesni”, - atkreipia dėmesį peticijos autoriai, pridurdami, kad pedagogai streikuoja dėl mažų atlyginimų, ir tiek politikai, tiek visuomenė su tuo sutinka bei ieško būdų juos didinti, kai tuo tarpu švietimo pagalbos specialistai lieka nuošalyje.
Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių ir elgesio sunkumų turinčių mokinių.
Pasak psichologų, tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams.
Psichologinės pagalbos svarbą vaikams deklaruoja ir politikai, bet jokių veiksmų dėl specialistų išlaikymo ugdymo sektoriuje nesiimama.
Peticijos autoriai pateikia keletą pavyzdžių. Psichologai negauna užmokesčio už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais, kurių didžioji dalis gauna rekomendacijas dėl psichologinės pagalbos. Švietimo įstaigoje dirbantis psichologas daugeliui šeimų yra patogiausias, pigiausias, artimiausias vaikui, o kartais ir vienintelis prieinamas psichologinės pagalbos teikėjas. Kartu svarbu paminėti, kad psichologinis darbas su specialiųjų poreikių mokiniais sudėtingesnis, imlus laikui bei reikalauja papildomų metodų.
„Norime atkreipti dėmesį, kad neatsižvelgiama į psichologų darbo emocinį intensyvumą, kai kitiems specialistams ugdymo įstaigoje darbo krūvis dėl šio aspekto mažinamas iki 36 valandų. Psichologų darbo krūvis didelis - švietimo ir mokslo ministro įsakyme „Dėl psichologinės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad „psichologas teikia pagalbą ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei - ir mažesniam mokinių skaičiui)“, bet nenumatytas kontrolės mechanizmas ir dažnai šio reikalavimo nesilaikoma, psichologui tenka aptarnauti didesnį skaičių mokinių be papildomo atlygio“, - atkreipia dėmesį psichologai.
Taip nukenčia mokiniai, nes per ribotą laiką galima suteikti ribotą konsultacijų ir kitos pagalbos kiekį.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nutarime minima, kad A1 lygio pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis - A1, todėl jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.
„Vis dėlto, dalis švietimo įstaigų vadovų šių reikalavimų nesilaiko ir atsisako didinti psichologų pareiginės algos koeficientą, net psichologui informavus apie įstatymo pataisas“, - atkreipiamas dėmesys peticijoje.
Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose psichologo darbui skirtų ir pritaikytų patalpų, kai kuriems psichologams siūloma darbo priemones, metodikas įsigyti patiems. Dalyje įstaigų atsisakoma apmokėti seminarus, teisinantis, kad įstaiga neturi pinigų, siūlant rinktis tik nemokamus seminarus ar net išvis labai ribojamas kvalifikacijos kėlimas, nors psichologai privalo bent kartą per savaitę turėti galimybę supervizuotis ir apskritai naujinti savo darbo metodus.
Švietimo įstaigų psichologai reikalavimus Seimui išdėstė penkiais punktais.
Pirmasis - didinti psichologų atlyginimo koeficientus ir bent jau suvienodinti juos su mokytojų pareiginės algos koeficientais.
Antrasis - įtvirtinti psichologų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą, įtraukiant ir bendrojo ugdymo įstaigose su specialiųjų poreikių mokiniais dirbančius psichologus.
Trečiame punkte prašoma užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal įstatymą.
Ketvirtame reikalavime akcentuojamas valstybės siekis, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį. Taigi, turime mažinti psichologų darbo krūvį ir užtikrinti, kad visose ugdymo įstaigose vadovai būtų įpareigoti privalomai steigti psichologo etato dalį pagal mokinių kiekį. Dabar ne retai psichologinės pagalbos sąskaita yra taupoma ir specialistas nėra samdomas.
Galų gale peticijoje reikalaujama užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose ir galimybę reguliariai kelti kvalifikaciją.
Peticiją pasirašo Lietuvos švietimo įstaigų psichologai. Pasirašančiųjų prašoma nurodyti įstaigą, kurioje dirba.