„Benediktas XVI savo tarnystę, kaip meilės tarnystę, suprato kaip aktyvią, kaip veiklią. Jeigu nebegali tarnauti visomis jėgomis, kaip jis sako, „dvasios ir kūno jėgos nusilpo“, jeigu jos nusilpo, nebegali atsidėti tam darbui, dėl to traukiasi. (…) Jis vis dėlto buvo labai labai racionalus žmogus, mylintis žmogus, bet jo meilė labai racionali, jo visi veikalai yra nepaprastai racionalūs, ir aš tai suvokiu kaip racionalų sprendimą“, – „Žinių radijui“ sakė P. Subačius.
Pasak jo, Benediktas XVI itin preciziškai rūpinosi liturginėmis apeigomis, todėl suvokimas, kad šios funkcijos idealiai atlikti nebegali, galėjo ir lemti popiežiaus sprendimą atsistatydinti.
„Visi matė jau pirmosiomis pontifikato dienomis, kokia svarbi jam liturgija. Tai nereiškia, kad kitiems popiežiams ar kardinolams ji nesvarbi, bet kiekviena detalė apgalvota, pakomentuota, istoriškai pagrįsta bet kokia smulkmena aprangos, gesto, ir, be viso kito, aš taip drįsčiau daryti tokią prielaidą, kad suvokimas, jog nebegalės tų iškilmingų pamaldų, štai artėja Velykos, Velyknakčio pamaldų aukoti, vadovauti koncelebracijai taip, kad visos detalės būtų nepaprastai preciziškos, visi rankų judesiai, laikysena ir t. t. tikrai atitiktų tą šventąją liturgijos prasmę, tai irgi jam, kaip asmeniui, kaip teologui, kaip interpretatoriui bažnyčios tradicijos ir mokslo, turbūt buvo nepriimtina“, – kalbėjo P. Subačius.
Tuo metu politikos apžvalgininkas Tomas Viluckas atskleidė dvi pavardes kardinolų, kurie, jo nuomone, turi realiausias galimybes užimti popiežiaus Benedikto XVI vietą.
„Tai turėtų būti žmogus, kuris gerai pažįsta kurijos darbą, nes tai, supraskime, yra administracija. Vatikanas – tai yra administravimo aparatas, tai nėra vien tiktai kažkas dvasingo ir gražaus, ir aš abejočiau, ar galėtų būti diecezijos, kad ir labai stiprios, vadovas popiežiumi. Jonas Paulius II, ko gero, bus paskutinysis popiežius, kuris buvo paimtas iš diecezijos ir pakeltas tiesiai į popiežius. Tai daugiau vis tiek turėtų būti žmogus, kuris darbuojasi Romos kurijoje. (…) Pats ryškiausias, mano požiūriu, šiuo metu yra kardinolas Marcas Ouellet, kuris yra Vyskupų kongregacijos prefektas, tai yra kiekvieno vyskupo skyrimas vyksta per šio kardinolo parašą, per jo žinybos prizmę pereina. Kitas kandidatas būtų vis dėlto Angelo Scola – italų kardinolas, kuris turi jau didelę patirtį ir būtent jo tyrimų tema yra šeima, kas yra labai svarbu šiuo metu Katalikų Bažnyčiai“, – sakė T. Viluckas.
Visą laidos „Aktualusis interviu“ įrašą galite rasti čia: http://ziniur.lt/archyvas/2013/269/aktualusis-interviu/18940/kaip-vertinti-popieziaus-atsistatydinima.
