„Nuo pat pontifikato pradžios jis šitą žodį kartojo nuolat ir tai šiuolaikinį žmogų labai stebino. Juk, rodėsi, ko modernus žmogus galėtų bijoti – bado, maro, ligų?.. Jonas Paulius II įžvelgė, kad demokratijos žmogaus baimė yra kur kas didesnė, nei jis pats tą parodo“, - taip pat sakė P.Subačius.
Jo nuomone, popiežiaus Karolio Vojtylos dėka šiuolaikinis žmogus mokėsi įveikti savo baimę mirčiai, kitokiai, „nešiuolaikiškai“, nuomonei, pasirodyti nemoderniu.
“Žinia „nebijokite“ - nebijokite tikėti, nebijokite išpažinti, nebijokite mirties, nes amžinasis gyvenimas yra pažadėtas, – buvo grynai žmogiškas raginimas. Tačiau jis virto ir politine jėga, sugriovusia visą sovietinę sistemą“, - kalbėjo P.Subačius.
P.Subačius tvirtina, kad Vatikano, popiežiaus įtaka ir reikšmė šiandieniniam pasauliui gali būti daugybę kartų neigiama, tačiau ji nenuginčijama.
„Visi yra pripratę popiežiaus svarbą matuoti sociologiniu būdu, esą Jonas Paulius II kažką liepęs ir su kažkuo nesutikęs, tačiau niekas jo neklauso. Tačiau jo pareiškimai visada būdavo gausiai aptarinėjami, dėl jų ginčijamasi. Vien tai liudija jo įtaką. Juk neįtakingų pareiškimų niekas nekomentuoja“, - dėstė mokslų daktaras.
P.Subačiaus nuomone, naivu ir trumparegiška manyti, kad pontifikatas tėra žemiška institucija, kuri tiesiog nuolat primena ir stengiasi, jog moralė nebūtų atskirta nuo politikos.
„Turbūt jau visiems žinomas anekdotiniu virtęs Stalino klausimas – kiek popiežius turi divizijų? Ką jis gali padaryti, juk jis neturi kariuomenės? Milijardas pasaulio katalikų yra pati didžiausia popiežiaus divizija, kurios neturi nei vienas pasaulio politikas. Milijardas katalikų, kurie jo klauso ir juo seka ne vieną dieną, o visą savo gyvenimą. Tai yra pati didžiausia įtaka, kurią gali turėti žmonijos vadovas“, - kalbėjo P.Subačius.
Mokslų daktaras sutiko, kad Joną Paulių II-ajį pakeisiančio naujojo popiežiaus sosto įpėdinio laukia sunki užduotis. „Ar yra kandidatas į Vatikano vadovus, kuris savo dvasia, savo išmintimi galėtų lygiuotis su Jonu Pauliumi II? Tą parodys tik ateitis. Tačiau šiam žmogui pasivyti Joną Paulių II ir juo labiau jį pranokti bus labai sunku“, - įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, tvirtindamas, kad jis tiki, kad naujuoju popiežiumi taps labiausiai to vertas kandidatas, o ne didžiajai politikai parankus žmogus.
Drąsa nesilaikyti įprastinių politinių žaidimų, būti politiškai „nekorektišku“, tačiau teisingu, kritikuojant tiek sovietinę sistemą, tiek kapitalizmą, ekspromtu reiškiamos mintys, sugebėjimas susibendrauti su jaunimu, pasak P.Subačiaus, būtent šios popiežiaus savybės pasauliui labiausiai primins Karolį Vojtylą.
„Aš sutinku su Lietuvos vyskupų pareikštu pasakymu, kad Jonas Paulius II buvo geriausias įrankis šventosios dvasios rankose. Drąsa, išmintis, ėjimas į priekį ir vientisumas – keturi Karolį Vojtylą išskiriantys bruožai iš visų kitų“, - pasakojo P.Subačius.
„Jonas Paulius II kabėjo, kad žmogaus orumą būtina išlaikyti, nes be orumo žmogus sugriūna, subyra kaip lego kaladėlių statinys. Jis pats buvo nepraprasto integralumo pavyzdys, kuomet žmogus ne tik galvoja ir šneka viena, bet ir gyvena tuo, ką kalba, kas yra kur kas sunkiau nei tik šnekėti, ką galvoji”, - pažymėjo mokslų daktaras.