Spaudos konferencijos metu kritiką LVŽS išsakęs M. Puidokas sulaukė klausimo, ar ketina trauktis iš LVŽS frakcijos Seime, ar net iš pačios sąjungos, tačiau jis tikino, kad tokių veiksmų neplanuoja. „Lieku frakcijoje ir kviečiu partijos kolegas kartu diskutuoti ir burtis į vidinę frakcijos grupę“, – kalbėjo M. Puidokas.
„Turėtume pamėginti, kad lyderiai išgirstų kritiką ir kas yra blogai. Jei kritika nebus išgirsta, turėsime labai liūdnas pasekmes, – kalbėjo M. Puidokas. – Nesiekiu skaldyti frakcijos, neišeinu iš partijos ir iš pačios frakcijos.“
Į klausimą, ką darytų, jei nepavyktų pasiekti savo tikslų, teigė, kad apie tai galvoti dar anksti.
„Kol kas kalbame visiškai ne apie opozicinę, ne apie formalią grupę, – į klausimą, ar jo buriama grupė nebus opozicinė frakcijos viduje. – Stengsimės ne oponuoti, o nukreipti.“ Jis pridūrė, kad jų tikslas – vykdyti rinkiminę programą.
Kiek narių sudarys grupę – nėra aišku. „Matysime, visiems apsitarus, kaip tas bendras darbas galėtų atrodyti. Galbūt nereikės tos vidinės grupės ir frakcijos lyderis sureaguos tinkamai“, – kalbėjo M. Puidokas.
Seimo narys teigė, kad laiko save LVŽS frakcijos ir sąjungos nariu, todėl ir ateityje planuoja toliau tęsti politinę karjerą būtent su šia jėga.
M. Puidokas nenurodė, kiek laiko skiria R. Karbauskiui, kol šis esą turėtų sureaguoti. M. Puidoko teigimu, kuo greičiau ir žmoniškiau į šį kvietimą bus sureaguota, tuo bus geriau.
Seimo narys taip pat sulaukė klausimo, ar ketina kandidatuoti prezidento rinkimuose, tačiau jis teigė, kad neketina to daryti.
Išsakė kritiką LVŽS
„Eidamas į Seimo rinkimus žmonėms nuoširdžiai žadėjau to, kuo pats tikėjau, – pradėdamas konferenciją kalbėjo M. Puidokas. – Vis dar tvirtai tikiu, kad dar ne vėlu ištaisyti esamą padėtį.“
„Visuomet atvirai įvardindavau galimas grėsmes ir galimas sprendimų pasekmes“, – kalbėjo M. Puidokas. LVŽS dabartinę situaciją jis vadino „politine mišraine“ ir vardijo sąjungai priklausančius narius, kurie esą atspindi skirtingų krypčių požiūrius.
„Gerokai iki rinkimų raginai Ramūną Karbauskį iš sąrašo išbraukti tokius politinius bestuburius kaip Šakalienė. Nesutiko“, – kalbėjo Seimo narys.
„Mes žadėjome profesionalų vyriausybę, – teigė Seimo narys. – Bet kai kuriems akivaizdžiai trūksta kompetencijos.“
Jis kritikavo ir Lianos Ruookytės-Jonsson, ir Jurgitos Petrauskienės veiklą. Abi jos buvo atstatydintos iš ministrių postų.
M. Puidokas kritikavo ir S. Skvernelį. Jo teigimu, jis „klaidina rinkimus teigdamas, kad jis vadovauja paprastiems žmonėms“. Anot jo, vyriausybės veikla yra tapusi visiškai nekontroliuojama, ministerijos už savo veiksmus nesivargina atsiskaityti Seimui, o vyriausybę suformavusi partija nesugeba priversti vyriausybės laikytis rinkiminių įsipareigojimų.
Seimo nario teigimu, vienintelis veiksmas, už kurį galima pagirti – investicijų pritraukimas. O visi pokyčiai vaiko pinigų ir mokytojų etatinio apmokėjimo modelio įvedimo procese sulaukė kritikos. M. Puidokas teigė, kad teiginys „atlyginimai auga, ekonomika gerėja“ yra teisingas, tačiau pridūrė, kad šie veiksniai nėra valdžios nuopelnas.
„Atskiros ministerijos veikia savo nuožiūra. Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, – teigė M. Puidokas. – Todėl tokie veiksmai dažniau primena chaosą.“
Jis pastebėjo, kad šioje kadencijoje dar nebuvo nė vieno stambesnio korupcijos skandalo. „Išlieka lūkestis, kad tie tyrimai padės Lietuvai išlikti skaidresne valstybe“, – apie „MG Baltic“ bylą kalbėjo M. Puidokas.
Kritikuoja Skvernelį ir Karbauskį
„Matau Karbauskio ir Skvernelio galios žaidimą, – kviesdamas kolegas telktis į vidinę grupę „Darni Lietuva“ ir prisiimti atsakomybę už rinkiminės programos vykdymą, kalbėjo M. Puidokas. – Šiame žaidime jau nebesvarbi rinkimų programa.“
M. Puidokas kreipėsi į LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį: „Kreipiuosi į Karbauskį kviesdamas atsibusti ir sugrįžti prie tikrųjų vertybinių pribcipų ir nuostatų, kurių dėka mes visi susibūrėme šioje politinėje jėgoje“.
„Šiuo kvietimu raginu savo kolegas ir bendražygius atsigręžti ir peržvelgti LVŽS vertybes, prisiminti rinkėjams duotus pažadus ir prisiimtus įsipareigojimus. Negaliu taikstytis su tendencija kai LVŽS vis labiau ne tik tampa vieno žmogaus partija, bet ir tolsta nuo savo rinkimų programoje iškeltų ambicingų vertybinių tikslų. Kartu tikiu mūsų programos siekių teisingumu ir reikalingumu šios dienos Lietuvai“, – raginimo telktis į grupę motyvus pranešime spaudai įvardino M. Puidokas.
Pasak M. Puidoko, LŽVS pirmininko R. Karbauskio siekis vis daugiau valdžios koncentruoti savo rankose, taip pat neseniai įgyvendinta ambicija per pusę, nuo 12 iki 6, sumažinti LVŽS pavaduotojų skaičių ir dvigubai prailginti partijos pirmininko kadenciją – nedera su demokratijos principais.
„Partijos pirmininkas nori ne tik būti renkamu iš vieno kandidato, bet ir pats pasiskirti valdybos narius. Greta to, partijos pirmininko vykdomas boikotavimas bet kokių mėginimų stiprinti partijos regioninę struktūrą, matyt, bus sąlygotas tos pačios diskusijų ir kitos nuomonės baimės. Man tai atrodo ne tik nedemokratiška, bet ir nekorektiška“, – pranešime teigia M. Puidokas.
M. Puidokas mano, kad partijai reikia didelių vidinių reformų, susitelkimo, kalbėjimosi ir susikalbėjimo tarpusavyje. „Kartais atrodo, kad dėl svarbių žmonėms ir valstybei projektų diskusijoms vietos visai nebelieka, kai bet kokias geriausio sprendimo paieškas nustelbia viena nuomonė“, – pranešime kalba Seimo narys.
Vardija neįgyvendintus rinkiminius pažadus
„Prie LVŽS prisijungiau, nes tvirtai tikėjau, kad mes visi nuoširdžiai sieksime įgyvendinti savo rinkiminę programą ir tvirtai ginsime tas tikrąsias vertybes, kurios yra kertinės mus palaikantiems žmonėms bei mums patiems. Partijos programa turi būti kelrodis orientyras mūsų veiklai. Tačiau pastarieji įvykiai – tai ir bandymas vykdyti švietimo reformą, ir praktiškai nevaldomas miškų kirtimas, ir L. Kukuraičio vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžių institucijų sukeltas nepasitikėjimas, baimės atmosfera visuomenėje, šeimų ir žmonių konstitucinių teisių pažeidimai rodo, kad vyksta bet kas, tik ne rinkėjams pažadėtos programos vykdymas“, – sako M. Puidokas.
Kaip pavyzdį M. Puidokas nurodo ir vyriausybės sprendimą padidinti miškų kirtimo normą, plynus kirtimus saugomose teritorijose. O LVŽS rinkimų programoje juodu ant balto žadėta tokius kirtimus stabdyti. Partijos prioritetinės programų sritys buvo švietimas ir kultūra, šeimos gerovės užtikrinimas, aplinkos apsauga, regionų plėtra. Įsipareigojimas spręsti mokslo ir studijų problemas taip ir liko pažadas. Vyriausybė net nemėgino reformuoti dar anksčiau daug kritikos sulaukusio, liberalo G. Steponavičiaus iniciatyva įvesto, vadinamojo „krepšelio“ modelio, nepaisant to, kad juo paremtas švietimo sistemos finansavimas sąlygojo mokymo kokybės nuosmukį ir sisteminę švietimo krizę.
2018 m. aukštosiose mokyklose liko 6 tūkst., o profesinėse – 2 tūkst. nepanaudotų studijų krepšelių, bet už mokslą dabar moka 25% daugiau studentų nei prieš metus. Nors Seimas priėmė sprendimą dėl nemokamo mokslo bakalaurinių studijų studentams, nekompetentingas studijoms skirtų lėšų valdymas lėmė, jog liko nepanaudoti beveik 30 mln. Eurų. Jie galėjo jau dabar palengvinti 8000 studentų ir juos išlaikančių tėvų finansinę padėtį, o dabar išgaravo kaip miražas dykumoje.
Seimo narys mano, kad S. Skvernelio atvesti radikalias libertarines nuostatas propaguojantys V. Bakas, V. Sinkevičius, o anksčiau – ir D. Šakalienė daug prisidėjo prie to, kad LVŽS vertybinės nuostatos tapo ignoruojamos.
„Atstatydinta švietimo ministrė J. Petrauskienė atvirai nevykdė mūsų programos, jos ir jos komandos atsakomybės ir kompetencijos nebuvimas, diskreditavo iš esmės reikalingą etatinio apmokėjimo reformą mokytojams“, – teigia M. Puidokas ir pabrėžia, kad šią ministrę gynė G. Landsbergis ir viešai gyrė ją, kaip vykdančią konservatorių programą. Seimo narys M. Puidokas sako, kad iš švietimo reformos liko tik sujaukta Baltistikos katedros padėtis VU, suvelta valstybinės lietuvių kalbos egzaminų tvarka, beprasmiškai prailginti mokslo metai, nusivylę moksleiviai, jų tėvai, pedagogai ir visa švietimo bendruomenė.
Tokių nekoordinuotų ir chaotiškų iniciatyvų pavyzdžių pilna visose srityse – pradedant viešųjų finansų valdymu, beatodairiška, regioninės plėtros poreikius ignoruojančia valstybės institucijų ir įmonių centralizacija bei koncentracija, vaikų teisių sistemos diskreditacija, merdinti kultūros politika, kurios simboliu tapo sužlugdytas Lietuvos Respublikos šimtmečio jubiliejus, ne „žalėjančiomis“, o vis labiau į iškastinį kurą orientuotomis energetikos ir transporto politikomis, padidintais miškų kirtimais, išnaikintais šimtamečiais miestų parkais ir baigiant sritimis, kuriose įvykdytos reikalingos reformos ne tik nebuvo deramai pristatytos, tačiau ir dėl skubotumo, nepakankamo pasirengimo sukėlė daug sumaišties, užgožusios jų teigiamas puses – ar tai būtų vaistų politikos tobulinimas, ar mokesčių, ar valstybės tarnybos reforma – pažymi M. Puidokas.
Kviečia bendražygius jungtis į grupę
„Ne aš vienas pastebiu, jog stiprėjant autokratijos tendencijoms, tylint jų įbaugintai valdančiai partijai, vyriausybė vykdo pavienes, tarpusavyje nederančias iniciatyvas, kurios vis labiau panašėja į radikalių libertarų šūkius, o ne į vieningą politiką. Vienintelė paguoda yra tai, kad šiuo metu esame ekonominio ciklo pakilimo ir ES lėšų ciklo piko stadijoje, kuris dar porą-trejetą metų gali padėti balansuoti nekompetencijos padarinius“ – savo nusivylimo neslėpė Seimo narys.
M. Puidokas teigia, kad ne kartą yra siūlęs bendromis pastangomis pradėti realiai spręsti esamas problemas, ieškoti stipresnių ir kompetentingesnių specialistų, galinčių koordinuoti švietimo, socialinės apsaugos, aplinkos ministerijų ir kitų sričių darbą.
„Esu tas, kuris laikosi duotų pažadų. Šiandien noriu pakviesti ir visus LVŽS bendražygius prisiminti, kokiomis vertybėmis remdamiesi ėjome į Seimo rinkimus, kokius pažadus turime tesėti tiems, kurie už mus balsavo, neužmiršti Seime duotos priesaikos, ir svarbiausia, nustoti meluoti patiems sau“, – sako M. Puidokas, „Nors partijos pirmininkas ir nemato darnaus ir bendro darbo partijoje poreikio, siūlau kuo skubiau tarpusavyje užmegzti dialogą ir imtis veiksmų“.