Apie mieste susiklosčiusią situaciją Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys mano, kad daug kas priklauso nuo žmonių suvokimo apie korupcijos pasekmes.
Pasak jo, susidaro įspūdis, jog žmonės atskiria pačią korupciją ir jos pasekmes. Pavyzdžiui, jei žmogų užpuola, sumuša ar apiplėšia, jis aiškiai suvokia šio nusikaltimo padarinius. Nors nusikaltimų, susijusių su korupcija, pasekmės yra didesnės ir su jomis susiduriama dažniau, nesugebame arba nenorime to suprasti.
P.Urbšys patikino, kad tiek laiko vykęs išlaidavimas savivaldybių, valstybės įstaigose yra susijęs ne vien su neūkiškumu. Po tuo kai kur slepiasi ir korupcijos sandėrių pasekmės. Pasak STT Panevėžio valdybos viršininko, įsigilinus į viešųjų pirkimų situaciją – o būtent dėl jų įkliuvo dauguma STT akiratin patekusių Panevėžio politikų ir valdininkų, – matyti, jog viešųjų pirkimų išlaidos gali būti dirbtinai padidintos bemaž nuo 30 iki 35 procentų.
Ir jas sumoka visi mokesčių mokėtojai, nes verslininkai gauna užsakymus iš pinigų, surinktų iš mūsų visų. Be to, dirbantysis valstybės tarnyboje ir galintysis daryti įtaką sprendimo priėmimui žino, kiek procentų nuo šios sumos jis gaus. Tad jis nėra suinteresuotas mažinti viešųjų pirkimų konkurso kainą, bet kartu „viskas įvelkama į tariamo teisėtumo skraistę“, o iš tikrųjų iš mūsų visų pavagiami pinigai.
Pasak P.Urbšio, tuomet ir kyla klausimas: ar šiandien visuomenę kamuojančios socialinės ekonominės problemos – nedarbas, sumažintos pensijos ir atlyginimai, didesnės kainos už paslaugas – nėra ir korupcijos vaisiai.
Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso kiekvieno mūsų nepakantumas korupcijai.
Šiandien daugelis žmonių, vertindami valdžios veiksmus, sako: „visi jie vagys“. STT Panevėžio valdybos viršininko įsitikinimu, tai reiškia, jog pripažįstame, kad iš mūsų vagiama. Sveikas žmogus reaguotų į tai – neleistų savęs apvaginėti. Tačiau sociologinės apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų, norėdami išspręsti savo problemas, pasiruošę duoti kyšius.
„Reiškia, jie pasiruošę ir toliau stiprinti ir puoselėti savo apvogimo sistemą, – konstatuoja P.Urbšys. – Korupcijos nusikaltimas yra kaip radiacija. Jos tarsi nėra, bet ji veikia visur ir sužaloja visų mūsų gyvenimus. Iš to seka: jei žmogus sako, kad „visi jie vagys“, bet kartu yra pasiruošęs tam vagiui „dėti į kišenę“, reiškia, jis pasiruošęs save apvaginėti. Ne kaimyną, ne darbdavį, bet save.“
Ramybės nebus
Žiniasklaidoje taip pat atsispindi visuomenės nuotaikos. Kaip pavyzdį P.Urbšys pateikė faktą, kad vienas dienraštis į „juodulių“ kompaniją įrašė pareiškėją, kuris pasinaudojo įstatymo nustatytomis galiomis pranešti apie kyšį.
„Jis pastatytas į tą pačią lentyną su tais, kurie ėmė kyšius. Kitas dienraštis bando įtikinti, kad su STT bendradarbiauti neapsimoka, kadangi kuo daugiau bendradarbiauji, tuo labiau pats neva tampi pažeidžiamas. Arba dar gražiau: visi sąžiningi miestelėnai kviečiami išvažiuoti iš šito miesto“, – piktinosi viršininkas. Esant tokiam visuomenės nuomonės formavimuisi, P.Urbšio manymu, nepakantumas korupcijai tikrai neperaugs į aktyvią poziciją.
Vis dėlto nesąžiningi verslininkai ir valstybės tarnautojai neturėtų jaustis ramūs – tą įrodė ir pastarųjų mėnesių įvykiai Panevėžyje.
Miesto STT valdybos vadovo P.Urbšio teigimu, tokius ikiteisminius tyrimus buvo galima pradėti ir tokių rezultatų, kaip praėjusių metų pabaigoje, buvo galima pasiekti tik pradėjus dirbti naujam Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovui Mindaugui Rimkui, pakeitusiam Gintarą Malčiauską.
(Pastarajam, išėjusiam iš prokuratūros ir teisiamam už nusikaltimus valstybės tarnybai, Panevėžio statybos trestas, beje, patikėjo vadovauti vienai su jo veikla susijusių įmonių.)
„Tie, kurie sutinka dalyvauti korupcinėje sistemoje, turi suprasti, kad atėjo laikai, kai jie tampa nebesaugūs ir bet kada į jų namo, biuro duris gali pasibelsti pareigūnai“, – primena P.Urbšys.
Pasigirsta pasiūlymų korupcinėms apraiškoms tirti steigti visuomenines komisijas, tačiau tai, viršininko manymu, gali būti tik pasipriešinimo korupcijai imitacija. Jo nuomone, geresne išeitis būtų, jei miesto Taryba, atsiribodama nuo korupcijos apraiškų Savivaldybėje, pakviestų jos tarnautojus bendradarbiauti su STT ir prokuratūra pradėtame ikiteisminiame tyrime atskleidžiant nusikaltimus valstybės tarnybai, kartu garantuojant šiems tarnautojams, kad jie bus apsaugoti nuo galimo susidorojimo už jų aktyvią pilietinę poziciją.
„Nesakau, kad tai apverstų (situaciją) aukštyn kojomis. Tačiau iki šiol dirba Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja, kuri yra kaltinamoji. Sąžiningam tarnautojui tai signalas: tylėk ir nieko nekalbėk apie korupciją“, – sako P.Urbšys.
Reikės daugiau laiko
P.Urbšiui tenka bendrauti su valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, kurie yra įtraukinėjami į korupcines sistemas. Tokie asmenys dažniausiai atsisako dalyvauti nusikalstamos veikos imitaciniame modelyje, nes nenori rizikuoti nebūdami tikri dėl savo saugumo. Vienas asmuo, pasak P.Urbšio, buvo ypač atviras ir paklausė: „Tai ką, aš paskui būsiu ožys?“
Pasak viršininko, tai pasakęs asmuo turėjo aukštąjį išsilavinimą, jo praeityje nebuvo jokio kriminalinio šešėlio, tačiau jis gyveno laisvėje tarsi pagal zonos taisykles.
Tie, kurie dalyvauja korupcinėje sistemoje, yra priklausomi nuo jos organizatorių. Organizatoriai šią sistemą kuria taip, kad patys būtų kuo saugesni, bet tai daroma sąskaita tų, kurie įtraukiami į sistemą. Toks saugumas yra kito, įtraukto į šią sistemą, sąskaita.
„Įprastiniame nusikalstamame susivienijime, jei atsitiko vienam bėda, kiti padės. O korupcinės gaujos narys paliekamas likimo valiai“, – sako P.Urbšys.
Viršininkas prisiminė, kad 1996 metais kandidatavę į Seimą asmenys reklamai panaudojo net bokso turnyrą Panevėžyje. Kandidatai į Seimą visiškai nepaisė, kad sporto renginyje šalia jų sėdėjo nusikalstamo pasaulio atstovai. P.Urbšys prisiminė, kad tuomet į žurnalistų klausimus politikai atsakinėjo, kad jei šalia sėdintieji nėra nuteisti, „tai kodėl negali šalia jų sėdėti?“
„Tuo metu jie grobė ir žudė žmones. Ar toks toleravimas neskatino jų tai daryti? – klausia STT skyriaus vadovas. – Dabar situacija pasikeitė: politikui, papuolusiam į kadrą su nusikalstamo pasaulio atstovu, tai gali kainuoti politinę karjerą. Aš tikiu, kad jei pasikeis stebimasis žmonių nepakantumas korupcijai iki dalyvio aktyvumo nepakantumo korupcijai, ateis laikas, kai politikas nenorės būti kartu su kitu politiku, kuriam pareikšti įtarimai, verslininkas nenorės būti su verslininku, kuris įtariamas nesąžiningu konkuravimu, papirkinėjimu tų, nuo kurių priklausė sprendimas. Jei kovojant su organizuotu nusikalstamumu reikėjo laukti keturiolikos metų, kad pasikeistų požiūris, tam, kad pasikeistų požiūris dėl korupcijos apraiškų, gali tekti laukti ilgiau. Bet kiek tiksliai, priklauso nuo mūsų pačių, – įsitikinęs P.Urbšys. – Jei nepakeisime pilietinio požiūrio į save, jokios teisėsaugos institucijos susidariusios situacijos nepakeis iš esmės. Atėjo laikas apsispręsti kiekvienam iš mūsų.“