Interneto platybėse nesunku pastebėti, kaip JK lietuviai gana aktyviai dalijasi labai įdomia informacija. Šaltiniai – įvairūs, bet turinys – daugmaž vienodas: menkinti Lietuvą, reprezentuoti ją kaip žlungančią valstybę, pabrėžiami negatyvūs faktai, susiję su gimtine, o neretai tie faktai iškraipomi savaip arba visiškai neatitinka realybės.
Viskas blogai
Sąmoningai nenurodysime minėto turinio nenorėdami prisidėti prie jo sklaidos, be to, jie gerokai prasilenkia su sveiku protu, o tokia informacija besidalijantys asmenys ją papildo savo komentarais, kurie, įprastai, yra įžeidžiantys tam tikrus asmenis arba pačią valstybę.
Pavyzdžiui, skelbiama, kad išprotėjo Lietuvos prezidentė, kuri dėl to priima neadekvačius sprendimus.
Arba žinia apie viso pasaulio mediciną valdantį nusikalstamą susivienijimą, kurio nurodymu gydytojai specialiai žudo ligoninių pacientus ar implantuoja jiems sekimo įrangą.
Jeigu jų pranešimai būtų išsipildę, šiandien Lietuva jau būtų žlugusi, jos teritorijoje siaustų pabėgėlių atneštų ligų epidemija, o nedidelė grupuotė žmonių, valdančių pasaulį, plotų iš džiaugsmo įgyvendinę tokį savo planą.
Kliūva ne tik Lietuvai: menkinami kitos rasės, tautybės, tikėjimo, seksualinės orientacijos žmonės, pabėgėliai, eksperto tonu žeriama kritika Europos Sąjungos lyderiams, JAV ir viso Vakarų pasaulio valdžiai bei santvarkai. Kad Lietuvoje kas antras žmogus badauja, kad dėl žydų susivienijimų veiklos valstybė netrukus prieis liepto galą.
Įspūdžiui sustiprinti pasitelkiami ne tik straipsniai, bet ir vaizdo įrašai, paveikslėlių koliažai bei kitos skaitmeninėje erdvėje populiarios informacijos sklaidos priemonės.
Nors tie ekspertai neprisistato ir dažnai nesugeba suregzti rišlaus sakinio, tačiau tikina žinantys, kaip išspręsti visos planetos problemas, o su sveiku protu prasilenkiantys pranešimai tampa turiniu, prie kurio sklaidos mielai prisideda ir JK lietuviai.
Net susidaro įspūdis, kad kažkas yra nusitaikęs į emigravusius lietuvius kaip į tikslinę grupę, kuriai ir skirta tokia informacija.
Ir dėl to kartais toks procesas iš šalies atrodo komiškai: pavyzdžiui, žmogus dalijasi vaizdo įrašu ir komentaru, kad dėl daugelio priežasčių geriausia šalis gyventi yra Baltarusija arba Rusija. Internautas patvirtina, jog pritaria šiai idėjai, nors jis gimė ir užaugo Lietuvoje, o šiuo metu įsikūręs JK: aplinkoje, kurią pats kritikuoja.
Plinta ne visur
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad toks turinys intensyviausiai plinta tarp atskirų grupelių, o didžiausias JK lietuvių bendruomenes vienijančiose socialinių tinklų grupėse jų aptikti neįmanoma.
„Facebook“ grupės „ Peterborough’o lietuvių bendruomenė“ administratorė Kristina Baubinaitė tikina, kad niekada nesulaukė prašymų pasidalinti netikromis naujienomis arba informacija, menkinančia Lietuvą, tačiau pastebi, kad ja mielai dalijamasi tarp kitų socialinio tinklo vartotojų.
„Tenka stebėti tai, ką minėjote, kaip gana dažną reiškinį įvairiose emigrantų „Facebook“ grupėse. Tai aiškinčiau gana paprastai – dauguma emigravusiųjų (išskyrus tuos 2 proc., kurie dirba Londono Sityje ar yra kitų sričių gerai apmokami išsilavinę profesionalai) – turi neigiamą požiūrį į Lietuvą, nes juos „privertė“ emigruoti sudėtinga ekonominė situacija gimtinėje. Todėl neigiamo pobūdžio informacija lengvai randa terpę ir palaikymą tarp tokių – Lietuva nusivylusių – lietuvių“, – kalbėjo ji.
K. Baubinaitės manymu, šiandieninės technologijos turėtų tarnauti tam, kad būtų išlaikomas ryšys su Lietuva ir tautiečiais, o ne jam griauti.
„Savo svetainėje visuomet stengiamės skleisti pozityvą, kartais nevengiame pašmaikštauti Lietuvos problemų tematika, tačiau niekada nešmeižiame Lietuvos, nes tai oficialus Peterboro lietuvių bendruomenės puslapis, skirtas burti, o ne skaldyti lietuvius – kur jie bebūtų – Lietuvoje, ar svetur.
Tenka pripažinti, kad kartais sulaukiame neigiamų lietuvaičių komentarų net ir po visiškai nekaltais pranešimais, pavyzdžiui, prasidėjo prezidento rinkimų kampanija – už ką balsuosite? Ir pasipila – „Už nieką“, „niekada nebalsuosiu“ ir panašiai – tai rodo dalies tautiečių nusivylimą Tėvyne ir vėlgi, kaip minėjau, didina jų pažeidžiamumą ir imlumą neigiamai, šmeižikiškai ir melagingai informacijai, kuri ir pritaikoma šiam emociniam nusivylimo tonui“, – savo nuomone apie tokias žinias dalijosi K. Baubinaitė.
Demokratija be sveiko proto
Tokios žinios – ne naujiena Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Paklausėme jo nuomonės: kas ir kodėl skleidžia informaciją, kurios niekada neplatintų tradicinė žiniasklaida.
– Ar neatrodo, kad emigravę lietuviai gali būti tikslinė grupė, į kuriuos taikosi tam tikrų žinių skleidėjai? Tų, kuriuos vienija siekis savo pranešimais sumenkinti Lietuvą net ir pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus arba labai savotiškai juos interpretuojant?
– Kadaise buvo manoma, kad radijas yra labiausiai žmonių formatui ir skoniui pritaikyta priemonė: pavyzdžiui, džiazo mėgėjams transliuoja džiazo muziką, liaudies, pop muzikos mėgėjų publikai – kitos stotys. Kai kurios stotys groja muzikine prasme itin prastą muziką, tačiau jos vis tiek sutraukia didžiulę auditoriją, nes yra žmonių, kuriems to labai reikia.
Na, o dabar tą funkciją perėmė tam tikri interneto resursai. Specialiai juos taip įvardiju, nes kitaip vadinti negaliu: nei tai žiniasklaida, nei duomenų bazė. Tiesiog turinio resursas.
Ir kai jis orientuotas į tam tikrą žmonių skonį, jausmą ar tapatybę – pavyzdžiui, būti nelaimingu, valdžia nusivylusiu, dar kažkuo nepatenkintu žmogumi ar jų grupę – jiems tik tokio turinio ir duoda.
O šie tampa nuo jo priklausomi. Kažkuria prasme tai primena pornografijos svetainių lankytojus, kurie irgi tampa priklausomi ir negali iš priklausomybės išsivaduoti.
Taigi, dalis tų svetainių yra suformuluotos pagal tam tikrą kriterijų ir siekia skatinti skaitytojų jausmą ar jį sustiprinti. Ypač, kai kalbama apie gana agresyvius jausmus – baimę, neapykantą.
O tai labai patogu išnaudoti įvairioms politinėms jėgoms, ypač tokioms, kurios veikia destruktyviai, siūlo sugriauti dabartinę sistemą ir pasiūlyti tobulo gyvenimo receptą.
– Vadinasi, turinys yra specialiai formuojamas?
– Žvelgdami į profesionalią žiniasklaidą galime matyti turinį, skirtą įvairių pomėgių žmonėms: normaliai funkcionuojančiai visuomenei reikia pranešimų apie sportą, orą, politiką, ekonomiką, kultūrą, reikia įvairių požiūrių, patikimų žinių.
Tačiau apstu portalų, kurie suformuoti remiantis viena pseudo idėja, kryptinga nuotaika, emocija – tai labai lengva pajusti.
O tai reiškia, kad skleidžiant tam tikrą informaciją, taikoma į vieną žmogaus nervą, sąmoningai ar net pamirštant, kad žmogus jų turi daugiau.
Kodėl jie taip elgiasi? To reikėtų klausti pačių redaktorių. Jie geriausiai atsakytų – kodėl, ko siekiama, kas laimima, kas finansuoja veiklą ir taip toliau.
– O Jūsų nuomone – kodėl?
– Man atrodo, kad nemažai žmonių, kuriančių tokius pseudo žiniasklaidos produktus, taip elgiasi dėl saviraiškos: kaip kas moka, taip ir šoka. Tiesiog reiškiasi turėdami tam stiprų motyvą.
Tačiau juos kartais susiranda žmonės, galintys iš jų veiklos gauti naudos, autorius remia finansiškai. Ne taip skaidriai ir aiškiai kaip tradicinės žiniasklaidos priemonės.
– Bet gal autorius yra nuoširdžiai įsitikinęs, kad žino ir skelbia absoliučią tiesą, kartu nesuvokdamas, kad tokia informacija gali pakenkti?
– Tokia galimybė yra, nes žmonės Lietuvoje, kaip ir visose demokratinėse valstybėse, turi tokią teisę į tokią saviraišką. O šiandieninės technologijos tik palengvina sąlygas tą teisę įgyvendinti.
O jeigu tarp bendraminčių atsiranda informacines technologijas išmanančių žmonių, labai lengva sukurti svetaines ir grupes, padedančias skleisti savo požiūrį.
Tai yra demokratijos kaina. Galima vadinti tai įvairove. Taip ir atsiranda sąmokslų teorijų skleidėjai ir sekėjai, gali burtis neįtikėčiausiais dalykais tikintys žmonės, manantys, kad žemė yra plokščia, kad galima vienu metu išpažinti kelias religijas.
Gali atsirasti noras būti valdomiems autokratinės demokratijos santvarkos: tokie terminai yra visiškas prieštaravimas sveiko proto visuomenėje, tačiau ši ideologija prigis kokioje nors grupėje, kuri tvirtins, kad, pavyzdžiui, Rusija yra demokratinė valstybė.
Yra įvairiausių dalykų ir jų tik, mano manymu, daugėja. Bet tai normalu demokratinėje šalyje. Tokie procesai neįmanomi tik valstybėse, kuriose neva viskas „teisingai“ sudėliota, o kitaip manančių yra labai mažai arba jie ignoruojami.
– Saviraiškos gi neuždrausi?
– Saviraiška yra sveikintina, tačiau norėtųsi, kad žmonės, kuriuos ji vilioja, turėtų užtektinai kritinio mąstymo. Ypač savo veiklos atžvilgiu.
Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.