Į klausimą, ar Lietuvos vadovė turėtų dalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse, teigiamai atsakė 13 respondentų, dar 35 proc. nurodė „greičiau taip“. Kategoriškai tam nepritarė 9 proc. apklaustųjų, o 12 proc. pasirinko atsakymą „greičiau ne“. Beveik kas trečias nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Kad D. Grybauskaitė turėtų vykti į Maskvą, dažniau pritarė 26-45 metų bei vyresni nei 55-erių, vidutinio išsimokslinimo didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Priešingos pozicijos dažniau laikosi 45-55 metų, aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Jauniausieji tyrimo dalyviai dažniausiai neturėjo nuomonės.
| Ar Lietuvos prezidentė turėtų vykti į Maskvą minėti Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare? | Proc. |
| Taip | 13,2 |
| Greičiau taip | 34,6 |
| Greičiau ne | 11,8 |
| Ne | 8,7 |
| Nežino/ neatsakė | 31,7 |
| Iš viso | 100 |
D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad nevyks į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Lietuvos prezidentė iš pradžių D. Medvedevą pakvietė atvykti į Kovo 11-osios iškilmes Vilniuje, o klausiama, ar vyktų į Maskvą, kartojo, kad pirma reikia sulaukti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimo Kovo 11-ąją. Ketvirtadienį išplatintas Rusijos prezidento laiškas, kuriame teigiama, kad D.Medvedevas į Kovo 11-osios minėjimą atvykti negalės, nes turi kitų įsipareigojimų.
Paprastai Pergalės dieną – gegužės 9-ąją, kai 1945 m. buvo įveikta nacistinė Vokietija, rusai švenčia pompastiškai, ypač per jubiliejines sukaktis. Į didžiausias iškilmes Maskvos Raudonojoje aikštėje, kurių pagrindiniu akcentu tampa karinis paradas, dažnai kviečiami kitų valstybių ar vyriausybių vadovai, užsienio reikalų ar gynybos ministrai, ambasadoriai. Tačiau aukšti svečiai į iškilmes kviečiami tik jubiliejiniais metais, o ne apvalių sukaktuvių proga dažniausiai apsiribojama diplomatinių atstovybių vadovų dalyvavimu. Bet rusų žiniasklaida tvirtina, kad šiemet numatoma kviesti kitų valstybių lyderius.
Labai geri Lietuvos ir Rusijos santykiai neatrodo niekam
Svarstydami, kokia yra Lietuvos bendravimo su Rusija strategija, dauguma žmonių – beveik ketvirtadalis – teigia, kad vieningos strategijos nėra. 18 proc. atrodo, kad valdžia nepataikauja ir siekia gerų verslo santykių, 17 proc. – kad stengiasi priminti istorinę kaltę. Beveik dešimtadalis galvoja, kad valdžia nusileidžia vardan ekonominės naudos, o 4 proc. – kad siekia tapti draugais.
Kad nėra vieningos strategijos, dažniau tvirtino aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų respondentai, didmiesčių gyventojai. Lietuvos poziciją kaip nepataikaujančią Maskvai, bet siekiančią gerų ekonominių santykių, dažniau įvertino mažesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo gyventojai, rajonų centrų bei kaimų gyventojai.
Nuostata, kad dabartinė valdžia tik siekia priminti įvairias istorines kaltes, tačiau nepaiso kitų mūsų šalies interesų, populiaresnė tarp aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojų.
| Kokia, Jūsų nuomone, yra Lietuvos valdžios bendravimo su Rusija strategija? | Proc. | |
| Stengiamasi tapti draugais ir strateginiais partneriais | 4,1 | |
| Stengiamasi nusileisti Maskvai siekiant ekonominės naudos | 9,5 | |
| Stengiamasi nepataikauti Maskvai, tačiau siekiama gerų verslo santykių | 18,3 | |
| Stengiamasi priminti Maskvai įvairias istorines kaltes, nepaisant kitų interesų | 16,6 | |
| Nėra jokios vieningos strategijos | 24,3 | |
| Kita | 0,3 | |
| Nežino/neatsakė | 26,9 | |
| Iš viso | 100 |
Niekam iš Lietuvos gyventojų neatrodo, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai yra labai geri. Tik vienas iš 20 juos laiko gerais (kiek daugiau – labai prastais), 47 proc. – vidutiniškais, net 27 proc. – prastais.
Gerais arba vidutiškais dvišalius santykius dažniau apibūdina vidutinio amžiaus, vidurinį išsimokslinimą turintys šalies gyventojai. Vyresnio amžiaus, didesnių pajamų bei aukštesnio išsimokslinimo respondentai santykius dažniau linkę vertinti neigiamai.
| Kaip apibūdintumėte Lietuvos santykius su Rusija? | Proc. |
| Labai geri | 0 |
| Geri | 4,5 |
| Vidutiniški | 46,5 |
| Prasti | 26,8 |
| Labai prasti | 5,0 |
| Nežino/neatsakė | 17,2 |
| Iš viso: | 100 |
Paprašyti apibūdinti Rusijos valdžios požiūrį į Lietuvą, vos kiek daugiau nei 2 proc. žmonių pasirinko atsakymą „draugiškas, kaip į strateginę partnerę“. 30 proc. atrodo, kad jis yra neutralus, kaip į kaimynę, su kuria palaiko įvairius ryšius. Beveik du penktadaliai Maskvos požiūrį apibūdino kaip neigiamą: 22 proc. atrodo, kad esant progai stengiamasi pakenkti, 17 proc. – kad žiūrima kaip į prarastą imperijos dalį, kurią norisi susigrąžinti.
| Kaip, Jūsų nuomone, Rusijos valdžia žiūri į Lietuvą? | Proc. |
| Draugiškai, kaip į strateginę partnerę | 2,2 |
| Neutraliai, kaip į kaimyninę šalį, su kuria palaiko verslo, kultūrinius ir kitus ryšius | 29,7 |
| Greičiau neigiamai – esant progai stengiasi pakenkti | 21,5 |
| Neigiamai – žiūri kaip į prarastą imperijos dalį, kurią mielai susigrąžintų | 17,0 |
| Kita | 0,8 |
| Nežino/ neatsakė | 28,8 |
| Iš viso: | 100 |
Rusijos požiūrį į Lietuvą kaip neutralų dažniau įvertino moterys, 36-45 metų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų tyrimo dalyviai, rajonų centrų gyventojai. Neigiamas jis dažniau atrodo vyrams, 26-35 metų, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų gyventojams
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" sausio 8-18 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! .
