„Galbūt, viena vertus, ir reikalavimai tampa nelabai aiškūs, jie prieš viską yra: prieš Galimybių pasą, prieš LGBT, šiek tiek dar prieš kažką. Ir dalis tada veikiausiai nebesupranta, kas čia per darinys ir kodėl ten jiems reikėtų būti“, – Eltai teigė D. Puslys.
Jis pabrėžia, kad įprastai mitingas gali apimti ir daugiau probleminių klausimų, tačiau, VPAI specialisto teigimu, jie turėtų būti aiškiai suformuluoti ir pateikti visuomenei.
„Gali būti ne vienas ir ne du klausimai, bet tada kažkaip aiškiai viskas suformuluota: kas, už ką, kodėl. Nes dabar – „mes prieš viską, už ką ši valdžia, dėl to priešinamės“. Renginyje plakatai, kur kažkas dar ir Sorošą pripaišo, sąmokslo teorijų papilsto, tai konstruktyvumo – mažai“, – akcentavo jis.
D. Puslys taip pat neatmeta galimybės, kad po anksčiau vykusių mitingų dalis protestuotojų, nesulaukusių apčiuopiamo rezultato, išsikvėpė.
„Kitas dalykas, kad galbūt apskritai dalis nusivylė tuo, kas buvo pirmajame mitinge, kai buvo pereita prie riaušių, ir gal nebenori nieko bendro turėti. Čia tų priežasčių įvairiausių gali būti, ir nemanau, kad kažkuri viena paaiškina. Dalis gal išsikvėpė. Atvažiavo vieną kartą kaip performanse sudalyvavo, paprotestavo, kažkokio apčiuopiamo rezultato nemato, tai ir nebemato reikalo į tai savo laiką investuoti“, – sakė jis.
D. Puslys kaip vieną iš problemų įvardina ir tai, kad Lietuvos šeimų sąjūdis taip pat neturi aiškios struktūros.
„Čia ir yra problema, kad niekas ten neatsakingi, visi kažkur kažką daro, nebeaišku ką. Mes matėme daug įvairiausių dalykų per tą laiką. Buvo ir tam tikri politikai, kurie norėjo pamanipuliuoti, stoti į jų gretas, pasigaudyti kažkokių politinių dividendų“, – sakė D. Puslys.
„Buvo Seimo pirmininkės susitikimas su Šeimų sąjūdžio atstovais, bent jau save taip įvardinusiais, bet klausimas, ar tie žmonės iš tikrųjų įkūnija tą lyderystę, kaip mes tą lyderystę suvokiame. Ten yra kažkokie veidai, bet nei jie kontroliuoja, nei jie telkia tuos žmones“, – pastebėjo jis.
D. Puslys taip pat teigia, kad trečiadienį įvykę trijų riaušių prie Seimo dalyvių sulaikymai galėjo pakeisti nebent tų žmonių planus, kurie ketino atlikti nusikalstamus veiksmus.
„Jeigu tu ateini tiesiog normaliai išsakyti savo pozicijos, kodėl tave gąsdinti kažkas turėtų. Aš manau, kad čia kaip tik svarbūs žingsniai, kurie parodo, kad teisė Lietuvoje veikia ir kad veikėjai tam tikri, kurie kursto minią, kurie kursto kitus žmones peržengti įstatymo ribas, kad jie susilauks teisinio atpildo“, – sakė jis.
VPAI specialistas mano, kad Lietuvos šeimų sąjūdis dar turi potencialo, „bet savo lubas jau yra pasiekęs“.
„Veikiausiai tos lubos jau buvo pasiektos pirmajame mitinge, nes jau dabar matome, kad kažkokio gausėjimo, proveržio – nėra. Bet, be abejo, viskas priklausys dar ir nuo kai kurių klausimų, kurie bus nagrinėjami per šią rudens Seimo sesiją, nes jeigu Partnerystės įstatymas bus nagrinėjamas, galima laukti kažkokių politinių akcijų, protestų, demonstracijų ar pan., bet kad jos būtų labai gausios, aš tikrai nemanau“, – sakė D. Puslys.