V. Putinas rengia kelis darbotvarkės scenarijus
Ką Vladimiras Putinas numatęs įgyvendinti liepos 15 dieną? Ši data plačiai aptarinėjama įvairių politikos analitikų, nes būtent tą dieną į neeilinį posėdį rinksis Rusijos Federacijos valstybės Dūmos deputatai.
Įvairią, dažniausiai sunkiai patikrinamą informaciją bei gandus iš Kremliaus viešinantis vienas paslaptingiausių „Telegram“ kanalų „General SVR“ pateikia versiją, jog būtent tada V. Putinas bandys įgyvendinti seną savo svajonę.
„Daugelis spėlioja, ką Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengia liepos 15 d. Kol kas viskas laikoma griežčiausioje paslaptyje ir tai suprantama, nes V. Putinas mėgsta būti nenuspėjamas ir nemėgsta, kai kas nors kišasi į jo planus ir juos griauna. Šį kartą prezidentas tradiciškai taiko savo mėgstamą metodą: jis davė užduotį parengti kelis liepos 15 d. darbotvarkės variantus skirtingoms savo aplinkos žmonių grupėms ir atidžiai stebi tiek pasirengimą (kasdienėse ataskaitose), tiek informacijos nutekėjimą (taip pat ataskaitose, bet iš kompetentingų tarnybų).
Šį kartą rengiami keturi atskiri darbotvarkės variantai, taip pat mišrūs scenarijai, kuriuose šie variantai derinami. Galutinį sprendimą V. Putinas paprastai priima likus kelioms valandoms iki pasirinkto scenarijaus pradžios, o jei mato visiško informacijos nutekėjimo grėsmę ir galimybę sužlugdyti planus, gali apie sprendimą paskelbti iš anksto, tačiau tuomet sprendimas bus aiškiai apkarpytas ir bent dalis planų bus atidėta arba jų iš viso atsisakyta“, – teigiama „Telegram“ kanale.
Sutartis jau pasirašyta, bet dar gali būti koreguojama?
Teigiama, kad būtent liepos 15 d. V. Putinas planuojama pateikti Dūmai ratifikuoti „Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos sąjunginę sutartį".
Taip jis įgyvendintų savo planus sukurti naują trijų slavų tautų - Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos sąjungą, sujungiant šias tris valstybes į vieną ir taip sukuriant kažką panašaus į buvusią SSRS.
„Ir jei su Rusija ir Baltarusija viskas aišku, V. Putinas ketina pripažinti okupuotas Ukrainos teritorijas ir taip „atkurti“ „teisėto“ Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžią. Būtent su V. Janukovyčiumi V. Putinas ketina pasirašyti šį susitarimą“, – rašoma „Telegram“ kanale.
Čia minima ir labai svarbi detalė – V. Lukašenkos ir V. Janukovyčiaus susitikimas su V. Putinu būsiantis tik butaforinis, nes sutartis dėl sąjunginės valstybės sudarymo esą jau pasirašyta.
„Sutartį itin slaptai pasirašė V. Janukovyčius, kuris tai padarė jos neskaitęs ir A. Lukašenka savo paskutinio vizito į Rusiją metu. Nepaisant to, sutartis dar gali būti koreguojama“, – teigiama „Telegram“ kanale „General SVR“.
Teigiama, kad penktadienio rytą V. Putinas ketina susitikti su V. Janukovyčiumi ir A. Lukašenka ir paskelbti apie sutarties pasirašymą, po to pateiks dokumentą ratifikuoti Dūmai, o jei viskas vyks pagal planą, Dūma ir Federacijos Taryba dokumentą patvirtins po kelių dienų.
Užsimenama ir apie galimus trikdžius įgyvendinant V. Putino planą – paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos autokratas A. Lukašenka siekia išsaugoti savo pozicijas ir stengiasi daryti viską, kad tik išvengtų dalyvavimo „pasirašant“ butaforinę sutartį.
„Jei dėl kokių nors priežasčių bus atsisakyta pirminio varianto, dar yra galimybė pakeisti ministrų kabineto sudėtį ir pažymėti tranzito tendencijas. Tai pat egzistuoja dar du variantai, kurių kol kas neatskleisime“, – mįslingai teigiama „Telegram“ kanale.
Neeiliniai Dūmos posėdžiai anksčiau sutapdavo su reikšmingais sprendimais
Apžvelgdamas galimus liepos 15 d. vyksiančio neeilinio Rusijos Dūmos posėdžio scenarijus, kurie aptarinėjami ir rusiškoje žiniasklaidoje, Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėjas politologas Laurynas Jonavičius feisbuke rašo, jog įdomioji versija susijusi su Dūmos kompetencija ratifikuojant tarptautinius susitarimus arba pripažįstant kieno nors nepriklausomybę.
„Pažymėtina, kad Dūma į neeilinius posėdžius anksčiau yra rinkusis 2019 m., kai priėmė sprendimą sukurti spec. komisiją išoriniam kišimuisi į Rusijos Federacijos vidaus reikalus tirti; 2014 m., kai ratifikavo Krymo „prisijungimą“; 2008 m., kai rengė kreipimąsi į prezidentą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo.
Beje, tokiems klausimas po Dūmos pritarimo reikia ir Federacijos Tarybos (vaidinančios Parlamento aukštųjų rūmų vaidmenį) pritarimo. Apie tai, kad Federacijos Taryba pasirengusi susirinkti į neeilinį posėdį tą pačią liepos 15 d., pareiškė šios institucijos atstovas V. Timčenko.
Šitam kontekste labai įdomiai skamba vieno iš informuotais save vadinančių „Telegram“ kanalų informacija, kad liepos 15 d. Dūmos ratifikavimui bus pateiktas „Sąjunginės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybių susitarimas“ (!!!). Ukraina šiame susitarime bus „atstovaujama“ šiuo metu okupuotų Ukrainos teritorijų (LNR ir DNR), kurioms vadovaus (ir susitarimą pasirašys) V. Janukovyčius.
Tai va, tiek gandų... Tikėsimės, tik gandais tai ir liks“, – rašė politologas ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio patarėjas L. Jonavičius.
SSRS planuota atkurti Belovežo girioje, buvo paruošti sovietinių pasų blankai
Apie karą prieš Ukrainą pradėjusio V. Putino planus atkurti SSRS kalbėta jau anksčiau. Geopolitinę situaciją reguliariai apžvelgiantis politikos strategas, verslininkas bei rašytojas Michailas Šeitelmanas pastebėjo, kad pirmosiomis karo savaitėmis išlaisvinus Kijevo apylinkes buvo rastos dėžės su tuščiais sovietiniais pasais. Tai visiškai nauji pasų blankai ukrainiečių kalba, kokie Ukrainoje buvo išduodami sovietmečiu.
„Planas buvo toks: visus užimtų regionų gyventojus suregistruoti ir ukrainietiškus pasus pakeisti į sovietinius.
Kai pamačiau šiuos tuščių pasų blankus, galiausiai susidėliojo visas vaizdas. Aš žinau, kad Kremliuje yra parengtas Sovietų sąjungos atkūrimo planas su konkrečiomis datomis ir veiksmais. Šiame plane yra ir visos buvusios sovietinės respublikos“, – kalbėjo M. Šeitelmanas.
Jis minėjo, kad šioje dėlionėje esama daug iš pirmo žvilgsnio keistų sutapimų. Tai ir sovietiniai pasai, kuriuos ketinta išduoti okupuotų teritorijų gyventojams, ir ant rusiškų tankų pastebėta sovietų simbolika bei SSRS vėliavos, taip pat karo simboliu tapusi senutė su sovietų vėliava, kuriai jau statomi paminklai, o į vieno jų atidengimą atvyko ir pats Sergejus Kirijenka.
O galiausiai – Rusijos išreikštas noras antram derybų etapui su Ukrainos delegacija susitikti būtent Belovežo girioje, tame pačiame namelyje, kur 1991 metų gruodžio 8 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl Sovietų sąjungos likvidavimo. Jį tuomet pasirašė Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai.
Teigiama, kad būtent šiam tikslui iš Maskvos į Minską buvo atgabentas nuverstas Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius. Jis turėjo dalyvauti pasirašant sutartį kartu su V. Putinu ir A. Lukašenka ir „atstovauti“ Ukrainą.
Kas viešina Kremliaus paslaptis?
Kas yra paslaptingasis autorius, Telegram kanale viešinantis detalią informaciją iš Kremliaus, kuri, panašu, gali būti teisinga?
Panašu, kad tai asmuo gerai susipažinęs su valdančiuoju Kremliaus politiniu elitu ar turintis rimtų informacijos šaltinių.
Teigiama, kad kanalui esą vadovauja buvęs Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR – red.) generolas, dalyvavęs daugybėje specialiųjų operacijų. Generolas neva turi viešai neprieinamos informacijos ir noriai ja dalijasi. Šį šaltinį labai išpopuliarino garsus politikos analitikas Valerijus Solovejus, kuris daugelyje savo pasisakymų rėmėsi „Telegram“ kanalu.
Visgi, labai abejotina, kad „Telegram“ kanale slaptą informaciją viešina buvęs, o juo labiau esamas Rusijos specialiųjų tarnybų generolas. Šiuo metu bene įtikinamiausiai skamba versija, kad už viso šio informacijos nutekinimo stovi pats V. Solovejus, o tariamo „generolo“ vardu pavadintas „Telegram“ kanalas reikalingas jautriai informacijai legalizuoti.
Maskvoje gyvenantis istorijos profesorius, politikos analitikas ir apžvalgininkas V. Solovejus išsiskiria gana įdomiomis įžvalgomis ir neretai pasitvirtinančiomis prognozėmis. Panašu, kad jis Kremliaus elito tarpe turi savų šaltinių, kurie jam suteikia informacijos apie V. Putino sveikatos būklę, vykstančius užkulisinius procesus bei galimus Rusijos valdžios ateities planus.
Vertinant V. Solovejus pateikiamas analitines išvadas bei prognozes, vertėtų atkreipti dėmesį į svarbų jo biografijos faktą.
Nuo 2007 iki 2019 metų profesorius dirbo Maskvos valstybiniame Tarptautinių santykių institute, vadovavo viešųjų ryšių katedrai. Rusijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldus institutas žinomas ne tik kaip diplomatų, bet ir žvalgybininkų kalvė. Tai yra pripažinęs ir instituto rektorius, akademikas Anatolijus Torkunovas, kuris atskleidė, jog nemažai absolventų dirba žvalgyboje, anksčiau specialiose tarnybose yra užėmę bei dabar užima itin aukštus postus.
Todėl labai tikėtina, kad buvęs ilgametis katedros vedėjas profesorius V. Solovejus yra sukaupęs itin vertingų ryšių, kontaktų turi ne tik Kremliaus valdančiojo elito aplinkoje, bet ir specialiosiose tarnybose.
Dėl savo viešų pareiškimų ir Kremliaus kritikos V. Solovejus užsitraukė Rusijos valdžios nemalonę. Šių metų vasario 16 d. V. Solovejus buvo sulaikytas kartu su sūnumi, politikos analitiko namuose atlikta krata, konfiskuota kompiuterinė įranga ir užsienio pasas.