Apie tai buvo kalbama penktadienį laidoje „Delfi tema“.
„Aš manau, kad tai yra propagandinis Putino ir KGB agento Kirilo bandymas viską pavadinti kitais vardais, apkaltinti Ukrainą šventų krikščioniškų vertybių laužymu“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Jis sakė neseniai kalbėjęs su ukrainiečių vyskupu, kuris pabrėžė, jog Rusijoje nėra jokios religijos – tai galima pavadinti ortodoksų ekstremizmu.
„Tie žmonės yra totaliai priklausomi nuo KGB, netgi kai kas sako, kad Putinas yra įkvėptas tų religinių fanatikų šiame kare – atsiimti Ukrainą kaip kad Jeruzalę kažkada bandė Vakarų krikščionys atsiimti. Tai nieko bendro neturi su religija“, – pabrėžė parlamentaras.
Religija, pasak jo, yra radikalizuojama ir naudojama geopolitiniams tikslams.
„Tai veda pasaulį į karus ir susipriešinimą. Netgi, nepykite, padarysiu mažą nuorodą į kokius mūsų Šeimos maršus ar kai kurias partijas – ultradešjniasias, čia šiek tiek Vilniuje bandančias priminti apie save. Jos naudoja religijas savo siauriems tikslams, bet tai nėra religija, nes giliai tikintys žmonės visada yra vienybėje, jie vienas kitą suvokia kaip vienos šeimos dvasingas būtybes, jie nekariauja“, – teigė Ž. Pavilionis.
„tai, kas vyksta Rusijoje, tiesiog yra paprastas fašizmas, naudojant priedangai religinius elementus. Geriausias atsakymas rusams būtų: mielieji, jūsų melu netikime, o jei jūs tokie krikščionys, kaip save vadinate, tai atsitraukite su visomis karo mašinomis iš Ukrainos, gerbkite taisykles, kurios sukurtos teisingumo ir kitomis vertybėmis ir nepasakokite mums savo pasakų. Gausite per nosį per visas jūsų vadinamąsias Kalėdas, nes tai nieko bendro su krikščionybe neturi“, – akcentavo URK pirmininkas.
Laidoje dalyvavęs Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigė, kad toks V. Putino paskelbtas žingsnis tam tikra prasme yra oportunizmas.
„Yra bandoma siųsti žinią visam pasauliui, kad Rusija neva yra linkusi tiesti ranką. Pastebėkime, kad Kremlius jau ne vieną mėnesį nuolat kartoja, kad yra „pasirengęs“ derėtis ir kad tik Ukrainos pusė to nesutinka daryti“, – priminė politologas.
Kremlius tokiu būdu, anot jo, bando pakeisti atsakomybės kryptį, parodant neva kaltoji pusė yra Vakarai ir Ukraina.
„Aš manau, kad ši manipuliacija prieš keletą metų galėjo skambėti įtikinamai Donbaso karo kontekste, nes ten, prisiminkime, ne vienos paliaubos buvo paskelbtos, kurios nedavė absoliučiai jokių rezultatų“, – sakė L. Kojala.
Vis dėlto, jo vertinimu, dabar Vakarai nebeužkimba ant to paties kabliuko.
„Net jei jis gali turėti efektą atskiruose visuomenės sluoksniuose Vakarų šalyse, kurios galbūt, išgirdusios bet kokią žinią apie potencialias paliaubas ir taiką, tarsi ims tikėti, kad tai realiai įmanoma pačiu artimiausiu metu, bet praktiškai, man atrodo, Vakarų šalių pozicija tikrai nesusvyruos ir parama Ukrainai – tiek iš pareiškimų, tiek ginkluotės pusės tikrai nesumažės“, – sakė RESC vadovas.
Ž. Pavilionis taip pat sakė, kad niekas nebetiki V. Putino žodžiais, dėl to iškart po Naujųjų apie papildomą paramą Ukrainai paskelbė Vokietija, Prancūzija, JAV.
„Anksčiau tikėjo. Naiviai tikėjo, kad investuodami į Putiną, sukišdami didelius pinigus į Rusiją, kaip ir į Kiniją, imsime ir pakeisime tuos režimus. Pasirodo, kad ne. Mes vis tik juos sustipriname, įgalime ir, galų gale, jie užpuola laisvę bei demokratiją“, – kalbėjo URK pirmininkas.
Visa tai supratę Vakarai, anot jo, ėmė dar stipriau ginti demokratiją.
„Labai džiaugiuosi, kad vokiečiai, prancūzai, amerikiečiai ima judėti su tomis šarvuotomis mašinomis, bet, perfrazuojant Zelenskį, labai tikiuosi, kad netrukus tai virs ir tankais kurių labai reikia Ukrainai atkovojant teritorijas bei dar ilgesnio nuotolio raketomis“, – teigė Ž. Pavilionis.
L. Kojalos teigimu, jokių požymių, kad Kremlius iš tiesų norėtų baigti karą, kol kas nėra, tačiau gali būti, jog būtų norima pristabdyti karo veiksmus.
„Tam, kad galėtų išspręsti problemas savo problemas, kurios kamavo okupacinę armiją pastaraisiais mėnesiais, kai buvo prarasta dalis anksčiau okupuotų teritorijų, kurias Ukrainai atsiimant, spaudimas Rusijai tik išaugo“, – pastebėjo politologas
Rusija, anot RESC vadovo, atnaujintų karo veiksmus iškart, kai tik atkurtų savo pajėgumus.
„Labai svarbu pažymėti, kad Vakarų šalyse yra gana stiprus konsensusas – tikrai nebėra iliuzija, kad jei Rusija pasako, jog siekia paliaubų, tos paliaubos staiga ims ir taps realybe, o tai užtikrins taiką ir valstybingumą ilgalaikėje perspektyvoje. Šiandien niekas nebenori kalbėti apie trumpalaikes paliaubas, norima ieškoti scenarijaus, kuris užtikrintų taiką ir Ukrainos saugumą ilgiems metams į priekį, o tam reikia, kad Rusijos armija pasitrauktų iš okupuotų teritorijų“, – teigia L. Kojala.
Jis paaiškino, kad Vakaruose yra pavienių politikų ar partijų, kurios matytų galimybes bendradarbiauti su Rusijai, bet tokios jėgos nėra dominuojančius ir tai, anot eksperto, natūralu demokratijose.