Vyriausybinis laikraštis „Rossijskaja gazeta“, reaguodamas keliamus reikalavimus, pareiškė, esą ultimatumų kalba tapo politikos Rusijos atžvilgiu norma. Anot P. Vaitiekūno, ateityje bus ir daugiau kaltinimų: „Uždavinys, kurį sau išsikėlėme, yra sunkus ir rimtas. Negalima galvoti, kad mes kaip parade, visiems saliutuojant, prajosime ant balto žirgo. Teks sunkiai arti ir susipurvinti“.
Kada mandato suteikimas derybininkams vėl bus svarstomas, kol kas neaišku. Paskutinis terminas – birželis, mat to mėnesio 26-27 d. Sibire, Chanty-Mansijske, vyks ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.
Briuselio ir Maskvos derybos dėl bendradarbiavimo prekybos, energetikos, žmogaus teisių ir politikos srityse turėjo prasidėti dar 2006 m. lapkritį, tačiau jas kartą jau vetavo Varšuva, pasipiktinusi Rusijos draudimu importuoti iš Lenkijos šviežius maisto produktus. Vėliau šis draudimas buvo atšauktas.
- Mes sakome „taip“ deryboms su Rusija, bet „ne“ dabartiniam mandatui, - DELFI teigė P. Vaitiekūnas. – Svarbus mūsų, kaip ir visos ES, tikslas yra turėti Rusiją arčiau Europos. Mes nesuinteresuoti Rusijos izoliacija. Rusija per daug svarbi Europai ir Europa per daug svarbi Rusijai, kad mes ją izoliuotume.
Bet faktiškai išeina, kad Rusija blokuoja Lietuvą be jokių paaiškinimų. Pavyzdžiui, šeši Lietuvos Vyriausybės vadovo laiškai, rašyti Rusijos premjerams, liko be atsakymų. Iš jų du – dėl „Družbos“.
Stengiamės įtraukti Rusiją į Europą, išnaudodami teisiškai įpareigojančiomis sąlygomis, priminti, kad Rusija yra prisiėmusi ir turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Pagrindiniai Lietuvos interesai yra išdėstyti keturiose deklaracijose. Jos apibrėžia maksimumą, kurio siekiame. Tikimės teisingumo, saugumo ir teisės viršenybės.
Teisingumas reiškia, kad deklaracijose atsispindėtų Medininkai ir Sausio 13-oji, kad būtų ieškoma kaltųjų. Mes jau 17 metų keliame šitą klausimą Rusijai įvairiomis progomis ir formomis, tačiau negauname atsakymo. Norime jį kelti ir derybose su Rusija.
Saugumas apima energetinį ir regioninį saugumą. Norime, kad deklaracijoje būtų parašyta, jog Rusijos elgesys turi atitikti Energetikos chartiją, kurią ji yra pasirašiusi, ir iš to kylančius įsipareigojimus. Regioninis saugumas reiškia, kad turi būti įvertintas progresas, pasiektas sprendžiant įšaldytus konfliktus.
Teisės viršenybę mes suprantame kaip tarptautinių įsipareigojimų, duotų stojant Rusijai į Europos Tarybą, vykdymą. Rusija yra įsipareigojusi padėti Stalino tremtiniams grįžti į tris Baltijos valstybes, parengti grįžimo programą.
Lietuva mano, kad šitie trys vertybiniai punktai, kuriuos keliame keturiose deklaracijose, yra svarbūs visai Europai. Tai yra bazinės civilizacinės vertybės. Kviečiame Rusiją būti arčiau Europos – vykdyti įsipareigojimus ir laikytis tų normų bei vertybių, kurios apibrėžia pačią Europą, jos pagrindus.
Mes diskutavome ne su Rusija, o Europos viduje apie pačią Europą, kokia ji bus, ar ir toliau remsis vertybiniu pagrindu, ar atiduosime pirmenybę fabrikams, gamykloms, vamzdynams. Tai irgi svarbu, bet tokia politika jau bandyta daugelį net ne dešimtmečių, o šimtmečių. Ji vadinasi Realpolitik, remiasi jėgų balansavimu ir jau atvedė į du pasaulinius karus, kol Europa suprato, kad nuo pavojingo ir nestabilaus jėgų balansavimo reikia pereiti prie vertybinio pagrindo. Mes norime Rusijos, kuri besiremtų vertybiniu pagrindu, ir bandome tuo įtikinti savo partnerius ES.
Pateikėme keturias deklaracijas ir šiandien esame pasiekę daugiau, nei buvome prieš BRIST posėdį. Absoliuti dauguma pripažino, kad mūsų reikalavimai yra teisėti ir teisingi, Europos Komisija (EK) ir kai kurios valstybės pateikė tam tikrus siūlymus. Nė viena deklaracija neliko nepaminėta per diskusijas ir nė viena nebuvo atmesta.
Esame nusiteikę ryžtingai ir ruošiamės ginti Lietuvos interesus iki galo. Jie visi turi būti atspindėti. Kokia forma ir kokiu būdu – tai jau derybų detalės. Mes eisime taip toli, kaip leis Europos solidarumas, derėsimės dėl maksimumo, išdėstyto deklaracijose, dėl formos ir būdo, kaip mūsų interesai turi būti atspindėti, ES kalbantis ir derantis su Rusija.
- Mandatas pradėti ES ir Rusijos derybas dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties taip ir nepatvirtintas. Kurias šalis viliatės įtikinti, kad minėti reikalavimai yra pamatuoti, ir pakeisti jų nusistatymą?
- Mėginsime palenkti į savo pusę kuo daugiau valstybių, sostinių, kuo daugiau apie mūsų interesus paaiškinti visuomenėms ir pirmininkaujančiai Slovėnijai, jei reikės – ir EK. Taip pat mūsų šalies viduje aiškinsime, ką mes čia darome.
Jau iš pastarojo posėdžio buvo matyti, kad ES reikia gilesnio dialogo. Į Lietuvą atvyksta blokui pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Rupelis. Esame dėkingi už tai pirmininkaujančiai šaliai, EK – už supratimą ir mūsų interesų įvertinimą.
Sieksime kuo didesnio mūsų siekio ir Europos vertybėmis grindžiamos politikos supratimo mūsų regione, visų pirma – Baltijos šalyse, Lenkijoje, didžiosiose ES valstybėse. Laukia nemažas darbas.
Iš karto pasakysiu, kad derybų taktika ir Lietuvos „raudonosios linijos“ kol kas turi likti neatidengtos.
- Susitarti liko mažiau nei du mėnesiai iki ES ir Rusijos viršūnių susitikimo. Manote, spėsite?
- Aš neapibrėžčiau jokių laiko ribų. Derybos dėl mandato jau tęsiasi dvejus metus. Nėra jokios naujienos, kad mes norime ne laiko rėmų, o kokybės. Tiek kokybės mūsų partnerystėje su Rusija, tiek kokybiškos sutarties. Kokybė yra pirmaeilis antraeilis, laiko rėmai – antraeilis.
- Norite pasakyti, kad net jei dauguma ES valstybių ar Briuselis tik pažadėtų, jog ateityje prie Lietuvos keliamų klausimų bus grįžta, būtų pasiekta tam tikra pergalė? Ar vis tiek bus siekiama pritarimo deklaracijoms jau dabar?
- Tai būtų kalba apie konkrečias formas, nenoriu jų atskleisti iš anksto. Galiu tik pasakyti, kad į visus mūsų interesus, vienokia ar kitokia forma, privalės būti atsižvelgta. Tai yra rimti dalykai, neišgalvoti ir nesufalsifikuoti. Visi keturi reikalai, kuriuos mes keliame ES, yra tikri, teisingi, teisėti, turintys šimtaprocentinį pagrindą ir nuo jų nesitrauksime.
- Prezidentas Valdas Adamkus, viešėdamas Taline, paragino kitas Baltijos šalis pademonstruoti vienybę santykiuose su Rusija. Tai esą galėtų tapti solidarumo pavyzdžiu ES valstybėms. Ar galima tikėtis Latvijos ir Estijos paramos?
- Tikėtis maža. Dėsime pastangas, kad parama tose valstybėse atsirastų. Veiksime įvairiais būdais, stengdamiesi įtikinti, kad tai yra mūsų bendras interesas. Jis ne tik sutampa su Lietuvos interesais, bet yra ir visos ES bei mūsų regiono valstybių interesas.
- Kokia ES senbuvių, visų pirma Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos pozicija? Juk ne viena iš didžiųjų sostinių mielai flirtuoja su Maskva, vietoj konkrečių reikalavimų dažnai pasirinkdamos aptakius perspėjimus.
- Galiu tik pakartoti – teisingumas be veido ir vardo neegzistuoja. Tai yra baudžiamasis kodeksas, o ne teisingumas. Stengiamės tam teisingumui suteikti vardą ir veidą. Vardas yra Medininkai, Sausio 13-oji, iš dalies – tremtinių grįžimas.
- Lietuvos pareigūnai tiek prieš pastarąjį susitikimą Liuksemburge, tiek jo metu kartojo, jog ginami mūsų šalies interesai. Bet gal iš tikrųjų Lietuva stojo prieš visos ES interesus?
- Visų pirma ginami mūsų interesai, bet mes juos taip sugrupavome ir sudėstėme, kad atitiktų bendruosius Europos interesus bei vertybes.
Mes neiname prieš ES. Girdime argumentą, kad visa tai bendra forma yra atspindėta mandate. Turiu su tuo sutikti – apie tai vienaip ar kitaip kalbama. Apie Rusijos Europos Taryboje prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi, apie įšaldytus konfliktus. Bet mes sukonkretiname, ką tai reiškia. Kad kalba nebūtų bendra, remtųsi į tam tikras konkretybes, o šios remiasi į bendras civilizacines vertybes ir Rusijos prisiimtus įsipareigojimus.
- Derybos su Maskva dar nereiškia naujos bendradarbiavimo sutarties. Gal reikėtų pritarti derybų pradžiai, o jau vėliau kelti savo reikalavimus? Pavyzdžiui, Latvija ir Estija pareiškė, jog derybos yra geriausias kelias pasiekti norimą tikslą.
- Be abejo, derybos dar nėra galutinis rezultatas. Tačiau šiame etape manome, kad Lietuvai reikia tvirtai laikytis dabartinės strategijos ir nesiblaškyti. Norime, kad mūsų interesai būtų atspindėti deklaracijose, tapsiančiose sudedamąja mandato dalimi. To ir laikysimės. Tvirtai.
- Planas maksimum aiškus, o koks planas minimum? Ar paskutinę minutę, jei nė į vieną mūsų reikalavimą nebus atsižvelgta, pakelsite rankas prieš kolegas iš kitų ES valstybių?
- Negaliu apibrėžti savo „raudonų linijų“ ir plano minimum, nes tuomet tą planą ir gausime.
- Sakykime, kad kitos ES šalys sutinka bent su kai kuriais mūsų reikalavimais. Tačiau Rusija jau pareiškė, kad Lietuvos keliamos sąlygos gali apsunkinti Maskvos ir Briuselio susitarimą. Ar nebus taip, kad žlugus deryboms ant mūsų pasipils kaltinimų lavina ir liksime atpirkimo ožiais?
- Be abejo, rimti dalykai yra sunkūs. Šitie dalykai apsunkina derybas ir judėjimą į priekį. Tačiau be jų būtume kaip koks oro balionas, skrendantis, kur vėjas papūs. Juk žinote, kad gyvenime, norint pasiekti tikslą, reikia dėti daug ir kryptingų pastangų.
- Bet štai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sako turįs signalų, kad derybos bus pradėtos, kad ir kuo Lietuva grasintų. Gal eikvojate savo energiją veltui?
- Nemanau, kad pastangos eina perniek.
- Viename Rusijos leidinyje buvome pavadinti šantažuotojais, o ES senbuvės – mažiau įtakingų partnerių įvairių ambicijų įkaitėmis. Verdant tokiems ginčams Bendrijoje, Maskva, atrodo, tik trina rankomis.
- Sulauksime visokiausių samprotavimų, visokių kaltinimų, reikia jiems pasiruošti ir tai pakelti. Uždavinys, kurį sau išsikėlėme, yra sunkus ir rimtas. Negalima galvoti, kad mes kaip parade, visiems saliutuojant, prajosime ant balto žirgo. Teks sunkiai arti ir susipurvinti.
- Lietuva iki šiol garsėjo kaip konfliktuojančių pusių taikytoja – galima prisiminti vien V. Adamkaus vaidmenį per „oranžinę revoliuciją“ ir derybas dėl ES konstitucinės sutarties. Šįkart imamės visai kitokios rolės.
- Tai – viena kitą papildančios linijos. Ir tada kovojome už vieningą, solidarią Europą. Dabar vėl tikimės solidarumo. Mes nesame egoistai, skaldytojai, kviečiame būti solidariais ir remtis europietiškomis vertybėmis.