Atskirąją nuomonę, kurią matė Delfi, pasirašė komisijoje dirbusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė, socialdemokratas Eugenijus Sabutis, demokratų sąjungos narė Laima Nagienė bei valstietė Ligita Girskienė ir Darbo partijos atstovė Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
Trečiadienį posėdžiavusi specialioji komisija pritarė, kad yra pakankamai duomenų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui. Už tokį sprendimą balsavo 6 komisijos nariai, likę 5 balsavo prieš arba susilaikė.
Atskirojoje nuomonėje Seimo nariai dėsto, kad komisijai savo veikloje nepavyko išvengti šališkumo ir išankstinės nuomonės pareiškimų.
Jie pateikė pavyzdį, kad Laisvės partijos Seime atstovas Tomas Vytautas Raskevičius dar vykstant tyrimui ir neišklausius liudininkų, ne kartą viešai teigė, kad P. Gražulis tikrai balsavo už socialdemokratą L. Jonauską.
Tvarka, pabrėžia jie, tik pirmininkui leidžia komentuoti komisijos veiklą arba reikia turėti tam įgaliojimą, tuo metu T. V. Raskevičius jo neturėjo.
Turi priekaištų pirmininkui
Parlamentarai turi pastabų ir komisijos pirmininkui konservatoriui Linui Slušniui.
Jie pateikia jo per P. Gražulio apklausą pasakytas frazes: „Jūs suklastojote, jūs pavogėte balsą“, „Pavogėte“. Tuo metu, pažymi jie, dar nebuvo apklausti liudininkai bei gautos ekspertų išvados.
„Žinant, kokią didelę įtaką komisijai organizuojant posėdžius bei vėliau, rengiant išvadą, gali daryti jos pirmininkas, tokie pirmininko pareiškimai, rodantys jo išankstinį nusistatymą P. Gražulio veiksmų atžvilgiu, leidžia abejoti ne tik jo, bet ir visos komisijos išvados objektyvumu, išvadoje atliekamu įvykio aplinkybių objektyviu ir nešališku vertinimu“, – rašoma atskirojoje nuomonėje.
Parlamentarus papiktino tai, kad P. Gražuliui nebuvo sudaryta galimybė „naudotis konstitucinėmis teisėmis ir toliau pilnavertiškai dalyvauti procese“.
Esą jis negalėjo reaguoti į liudininkų parodymus, atliktą ekspertizę bei komisijos parengtą išvadą ir pateikti atitinkamus paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai, kadangi jis nebuvo kviečiamas į visus komisijos posėdžius, motyvuojant tuo, kad apie juos turėtų sužinoti iš viešosios erdvės.
Taip pat P. Gražuliui esą nebuvo skirtas laikas pasisakyti dėl ekspertų išvados bei komisijos išvados prieš komisijai priimant galutinį sprendimą.
Mygtuką spaudė Jėzus
„Negana to, komisijos darbo metu iš Seimo nario P. Gražulio buvo tyčiojamasi, užduodant menamus, tiesiogiai nieko bendro su atliekamu tyrimu neturinčius klausimus“, – teigia Seimo nariai.
Kaip pavyzdį jie nurodo tai, kad T. V. Raskevičius viename posėdyje P. Gražulio primygtinai klausinėjo, ar šis tiki stebuklais.
„Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų“, – atskirojoje nuomonėje pateiktoje komisijos posėdžio stenogramoje užfiksuotas toks P. Gražulio atsakymas.
„Tai Jėzus Kristus tą mygtuką ir spaudė“, – jam, anot stenogramos, atsakė Laisvės partijos atstovas.
Parlamentarai priekaištauja ir dėl to, kad komisija dirbo už uždarų durų, nors slaptų, neskelbtinų duomenų neturėjo ir jų neaptarinėjo.
„Taigi, komisija neturėjo pagrįsto motyvo savo veiklą uždaryti nuo visuomenės. Tą patvirtina ir komisijos pirmininko L. Slušnio teiginys komisijos posėdyje, kuriuo jis pagrindė būtinybę rengti uždarus posėdžius: „Viešumas kartais tiesiog yra spektaklis, kuris neturi jokios naudos niekam“, – teigiama atskirojoje nuomonėje ir pabrėžiama, kad tai verčia abejoti ir skaidrumu.
Norėjo pakviesti ekspertą
Atskirojoje nuomonėje piktinamasi, kad komisija nepanoro pasikviesti konstitucinės teisės ekspertą, kad šis įvertintų, ar yra teisinis pagrindas apkaltai ir kreipimuisi į Konstitucinį teismą.
„Juo labiau, kad P. Gražulio tariamai atliktas veiksmas, kurio patikimai neįmanoma nustatyti, nes net Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas apibūdino kaip „dešine ranka atlieka nenustatytą veiksmą/veiksmus ties Seimo nario Lino Jonsausko balsavimo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“ (o ne balsavimą už kitą Seimo narį), akivaizdžiai stokoja esminių šiurkštumo požymių – pakartotinumo, trukmės, sistemingumo“, – teigia jie.
Anot parlamentarų, liko neatsakytas klausimas, kaip P. Gražulis, darant prielaidą jog jis esą balsavo už L. Jonauską, galėjo du (registravimosi ir balsavimo) mygtukus paspausti vienu rankos ištiesimu ir per tokį trumpą laiko intervalą.
Esą komisija savo posėdžiuose yra diskutavusi apie tai, kad to padaryti yra neįmanoma.
Seimo nariai pateikia komisijos posėdžio stenogramą su Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pasvarstymu: „Man taip žiūrint į tą kolegos Petro judesį atrodo, kad jeigu jis ir palietė ką nors, tai palietė vieną kartą, ar ne? Turbūt visiems toks įspūdis. Nepanašu, kad su vienu pirštu vieną mygtuką, paskui kitą. Tačiau ar galėjo būti taip, kad, pavyzdžiui, užsiregistravo L. Jonauskas balsavimo pusės minutės eigoje, paskui nusisuka ir… (Balsas salėje: „Bet čia jau interpretacija.“) Jo, jo, jo, aš čia tikslinuosi su kolegomis, tiesą sakant, tai ir nėra klausimas. Įspūdį tikslinuosi. (Balsai salėje) Gerai.“
Slušnys: dabar pakartoju, kad pavogė
Komisijos pirmininkas, konservatorius L. Slušnys, atsakydamas į jam asmeniškai metamą priekaištą dėl per P. Gražulio apklausą pasakytų frazių, kad jis pavogė balsą, Delfi teigė tuo metu garsiai svarstęs apie vagystę iš kito žmogaus.
„Kažką, kad būtų galima pavogti. Man tai yra vagystė, aš kalbėjau apie tai, kad pats balsas yra vagystė. Kontekstas tuomet buvo toks, kad P. Gražulis aiškino, neva čia nieko tokio, čia netyčia. Aš sakau – ar normalu pavogti balsą. Tada mane užsipuolė, kad niekas nežino. Na, tai gerai. Dabar jau žinome, faktai rodo, kad pavogė, aš pakartoju, kad – pavogė“, – kalbėjo parlamentaras.
L. Slušnys pasakojo, kad P. Gražulis pradžioje norėjo, kad jam atstovautų advokatas – jis net išėjo iš pirmojo posėdžio vietoje savęs palikęs teisininką.
Pasak komisijos pirmininko, P. Gražulis būdavo informuojamas apie komisijos posėdžius, nors pagal teisės aktus nebuvo privaloma jį kviesti į kiekvieną posėdį.
Konservatorius nemano, kad komisijos posėdžius reikėjo padaryti atvirus, nors pabrėžė, kad komisijos medžiaga nėra įslaptinta – dabar kas nori gali susipažinti su posėdžių stenogramomis.
„Komisija nutarė taip, aš palaikiau šitą poziciją, kad mes dirbtume su dokumentais ir su faktais, o ne darytume šou – tą atvirai sakau“, – paaiškino jis.
Seimo nario teigimu, tai yra iš piršto laužta problema, bandant nukreipti dėmesį nuo esmės, kad Seimo narys balsavo už kitą Seimo narį.
„P. Gražulis pats tai vos ne pripažįsta. Na, tai ką aš padarysiu. Jis atsiprašinėja: „galėjau“, „nematau čia problemos“. Dieve mano, kiek galima nesąmones šnekėti?“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Patyčių nebuvo
Komentuodamas dalies komisijos narių pareiškimą, kad iš P. Gražulio neva buvo tyčiojamasi, jis sakė, kad didesnio patyčių meistro kaip P. Gražulis, kuris ant Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų dergiasi kiekviename posėdyje išsijuosęs, nerastų.
Jis pabrėžė Seimo narių minėtoje situacijoje įžvelgiantis ironiją, sarkazmą, bet ne patyčias.
„Patyčios yra ilgai trunkantis, nuolatinis, pastovus procesas, nukreiptas į asmenį iš vieno asmens arba asmenų grupės, berods taip skamba apibrėžimas. Jau šioje sferoje aš esu asas. Patyčių negalėjo būti, nes tai buvo apklausa, buvo išreikšta ironija, o ironija ir sarkazmas yra normalus bendravimo reiškinys“, – pabrėžė jis.
Komisijos pirmininkas L. Slušnys kiek anksčiau sakė, kad balsavimas dėl specialiosios komisijos išvados parlamente galėtų įvykti jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.