Spalio pabaigoje duodamas interviu LRT.lt R. Karbauskis teigė, jog LVŽS sieks formalios daugumos, o ji esą palengvintų valdančiosios koalicijos darbą.
„Galime turėti 69 [narius] ir sėkmingai dirbti. Vis tiek turėsime daugiau nei opozicija. Žinoma, formali dauguma dar labiau palengvintų valdančiosios koalicijos darbą. Manau, kad viskas paaiškės per 2 savaites“, – tuomet teigė R. Karbauskis.
Dabar politikas aiškina, kad naujų partnerių į koaliciją įtraukti nebeplanuojama.
„Tikėjomės tam tikrų pokyčių kitose frakcijose. Per tas dvi savaites jų neįvyko ir mes naujų partnerių į koaliciją neplanuojame įtraukinėti. Jei niekas nesikeis, liks tai, kas dabar bandoma vadinti mažuma – 69 balsai. Mums balsų tikrai nestinga jokiems sprendimams priimti, dėl to formaliai nesieksime to, kad vadintųsi dauguma, kad būtų 71. Tai toks sprendimas“, – LRT.lt kalbėjo R. Karbauskis.
Kiek anksčiau, duodamas interviu LRT.lt, R. Karbauskis tikino, jog balsavimas dėl biudžeto esą parodys, kad jie gaus daugiau balsų nei anksčiau.
Politikas teigia, kad ateityje Seime turėtų keistis sudėtis, tačiau kas konkrečiai keisis – neatskleidė: „Anksčiau ar vėliau įvyks tai, ką mes prognozuojame – dar keisis sudėtis Seime. Kaip? Aš nekomentuosiu to, manau, kad dar keisis, o kaip keisis – pamatysime.“
LVŽS pirmininkas pakartojo, kad „valstiečiai“ neturi jokių problemų dėl balsų skaičiaus. „Jūs ir pats pastebite didžiulį opozicijos nusivylimą. Mus vadina mažuma, bet jokių vilčių ką nors pakeisti Seime jie neturi, nes žino, kad jų balsų yra labai mažai. Mes turime paramą, jūs tą žinote. Išskyrus galbūt konservatorius ir nežinau, kaip elgsis Gintauto Palucko socialdemokratai“, – komentavo R. Karbauskis.
To, kad „valstiečiai“ neturi formalios daugumos, nesureikšmina ir LVŽS frakcijos Seime narys Povilas Urbšys.
„Tikrai nesureikšminu, kad iki valdančiosios daugumos trūksta 2 balsų. Svarbiausia užsitikrinti palaikymą, kai bus priimami strateginės reikšmės, valstybei svarbūs įstatymai. Priimant biudžetą parama gali būti ne vien iš valdančiosios daugumos.
Tikrai gali būti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos parama, kai kuriais atvejais – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. Bet kokiu atveju, aš manau, kad kitos frakcijos, kurios neįeina į daugumos koaliciją, tikrai gali atskirais atvejais mus palaikyti. Be to, ir kiti Seimo nariai gali prie mūsų prisijungti“, – kvietė P. Urbšys.
Apžvalgininkė: tai reikia įteisinti
Naujienų portalo DELFI politikos apžvalgininkė J. Tvaskienė teigia, kad pasitikėti neformalizuotais susitarimais yra labai rizikinga.
„R. Karbauskis kalba apie tai, kad turėdami 69 narius valdančiojoje koalicijoje jie turi didesnį palaikymą, negu turėjo prieš kelis mėnesius. Kuo jis tai grindžia – suprasti yra sunkoka, nes jis kalba apie tai, kad palaikymą garantuoja dalis Seimo narių, kurie nepriklauso valdantiesiems.
Vis dėlto aš manau, kad su kai kuriomis frakcijomis (pats R. Karbauskis mini „Tvarką ir teisingumą“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungą, taip pat atskirus liberalus) yra tam tikri susitarimai, dėl kurių jie paremia valdančiųjų sprendimus.
Nesakau, kad tai kažkokie neteisingi, nešvarūs susitarimai. Matyt, yra tam tikri punktai, kur vieni ar kiti Seimo nariai pritaria valdančiųjų sumanymams. Kažkada konservatoriai šitaip pritarė urėdijų reformai“, – priminė J. Tvaskienė.
Tačiau, pasak apžvalgininkės, vyriausybė, kurią remia ne dauguma, o iš principo neformalizuota dauguma arba vyriausybė, kuri neturi realios įteisintos daugumos, vis dėlto bet kuriuo momentu gali susidurti su kliūtimis veikti.
„Pasitikėti neformalizuotais susitarimais yra labai rizikinga, nes bet kurią akimirką toks susitarimas gali būti sulaužytas ir net nebus iš ko pareikalauti atsakomybės. Tokiu atveju, tada arba reikia tuos dalykus įteisinti, pareikšti viešai, kas gi yra tie rėmėjai, arba turbūt ieškoti kitokių išeičių, kad vyriausybės darbas užtikrintai sklandžiai vyktų“, – LRT.lt komentavo J. Tvaskienė.