„Skubos nebus - poreikio didelio nėra skubėti“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad po reformos girininkijos išliks, o urėdijų skaičius sumažės nuo 42 iki 25-ių, tačiau jos nebus atskiros įmonės, o bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę. Jis taip pat tikisi, kad išaugs miškininkų atlyginimai.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sakė, kad dėl reformos bus atleista iki 400 darbuotojų, tačiau tai nebus miškininkai.
„Pirmiausia (bus atleisti - BNS) bendrąsias funkcijas vykdantys darbuotojai - viešųjų ryšių, teisininkai, personalo vadybininkai, apskaitininkai. Jie bus paliesti vėliausiai, nes tik keturiose urėdijose šiandien yra skaitmenizuota medienos apskaita - tai pakankamai didelis atsilikimas“, - teigė ministras.
Pasak K.Navicko, dėl reformos išlaidos, įskaitant ir išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams, sieks iki 5 mln. eurų pirmaisiais metais, tačiau kasmet tikimasi gauti apie 13 mln. eurų papildomų pajamų.
Seimo Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika tikino, kad po pertvarkos valstybinių miškų nesumažės, jie nebus privatizuojami.
„Nekeičiamas valstybinių miškų statusas - Konstitucija nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei“, - teigė komiteto vadovas.
Seimui ketvirtadienį pristatomas Aplinkos ministerijos inicijuojamas urėdijų pertvarkos projektas, kurį dalis miškininkų ir medienos perdirbėjų kritikuoja, o prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad reforma padės išsivalyti nuo nomenklatūrinio valdymo likučių - esą kai kurių urėdijų vadovai dirba dešimtmečiais.
Kol kas šią reformą palaiko tik opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai žada pertvarkai po pateikimo pritarti, tačiau reikalauja numatyti daugiau saugiklių, kad miškai nebūtų išparduoti.
Valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai, taip pat opoziciniai liberalai ir „tvarkiečiai“ kritikuoja pertvarką ir ketina jos nepalaikyti, jei nebus priimti jų patobulinimai.
Urėdijų reforma numato, kad vietoj dabar veikiančių 42 urėdijų bus įsteigta viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“.
Aplinkos ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.